'08
Ilgas laimingas gyvenimas

--------------------------------------------------------------------------------------------
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) ir VšĮ „Meno avilys“
PRISTATO
“Kinas po atviru dangumi 15 min. po devintos”
--------------------------------------------------------------------------------------------

 Birželio 11 d. 21.30 val.
„Ilgas laimingas gyvenimas“ (Долгая счастливая жизнь)
1967m., 70min., rusų k., liet. k. subtitrai

Rež. Genadijus Špalikovas
Pirmas ir vienintelis scenaristo G. Špalikovo režisūrinis darbas, kurį dabartiniai kino kritikai įvertina kaip „savo laikmečio šedevrą“. Tai istorija apie neįvykusią meilę. Įprastinis siužetas – dviejų žmonių atsitiktinis susitikimas, simpatijos blyksniai, vakaras kartu...- taip ir nesulaukia tikėtinos laimingos pabaigos. Kitą rytą abu pajutę tuštumą – išsiskiria. Galima meilės istorija nėra plėtojama toliau. Žmonių santykių žaismė – džiaugsmas atradus vienas kitą, galimybė būti atviram ir suprastam, užgęsta tarsi trumpas žybsnis. Būtent tokia „Ilgo ir laimingo gyvenimo“ interpretacija, išryškinusi tikrus žmonių santykius, o ne formaliąją „tvarkingų“ santykių pusę, tapo iššūkiu sovietmečio visuomenei. Susvetimėjo ir tuštumos priegaidės (svetimos propagandos diegtam optimizmo mitui), pranoko savo laikmetį ir yra aktualiomis šiais laikais.

Genadijus Špalikovas (Геннадий Шпаликов, 1937-1974) – kino režisierius, scenaristas ir poetas. G. Špalikovo tėvas žuvo fronte - galbūt būtent tai ir lėmė jo pasirinkimą mokytis Suvorovo karininkų mokykloje, kurią greitai paliko dėl sveikatos sutrikimų. Toliau mokytis nusprendė kinematografijos instituto scenaristų fakultete. Visi Genadijaus Špalikovo tekstai – savarankiški literatūriniai kūriniai. Rašydamas scenarijus, jis neapsiribodavo tik veiksmo aprašymu, kūriniai pilni metaforų ir nuotaikų. Pirmas filmas „Заставa Ильичa“ (rež. Marlenas Chucijevas), sukurtas pagal jo scenarijų, sukėlė daug triukšmo peržiūros, įvykusios Kremliuje 1962 metais, metu. Ideologai buvo negailestingi: filmas cenzūruotas, o jo pavadinimas pakeistas į neutralesnį- „Man 20“ („Мне 20 лет“). Filmas pasirodęs didžiuosiuose ekranus (1965 m.) buvo apkaltintas sovietinės epochos dvasios stygium, per dideliu kūrybiniu išlaisvėjimu. 1974m. žymusis scenaristas nusižudė.

Kiti svarbesni G. Špalikovo darbai: 1963 „Я шагаю по Москве“, scenarijaus autorius; 1966 „Я родом из детства“, scenarijaus autorius; 1967 „Долгая счастливая жизнь“, scenarijaus autorius ir režisierius; 1972 „Ты и я“, scenarijaus autorius; 1973 „Пой песню, поэт“, scenarijaus autorius.

 

Atgal Komentarai