'08
Užtemimo dienos

--------------------------------------------------------------------------------------------
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) ir VšĮ „Meno avilys“
PRISTATO
“Kinas po atviru dangumi 15 min. po devintos”
--------------------------------------------------------------------------------------------

Birželio 18 d. 21.30 val.„Užtemimo dienos“ (Дни затмения) 1988 metai, 137 min, rusų k., liet. k. subtitrai Rež. Aleksandras Sokurovas

Filmas sukurtas remiantis brolių Arkadijaus ir Boriso Strugatskių mokslinės fantastikos romano „Milijardas metų iki pasaulio pabaigos“ („За миллиард лет до конца света“) motyvais. Reikia paminėti, jog tų pačių autorių kitu romanu „Pakelės iškyla“ („Пикник на обочине“) beveik dešimtmečiu anksčiau rėmėsi ir Andrejus Tarkovskis, kurdamas „Stalkerį“ („Сталкер“, rež. A. Tarkovskis, 1979). Abu filmai turi bendrų elementų.

Aleksandrui Sokurovui, kaip ir A. Tarkovskiui, būdingas lėtas, asociatyvus mąstymas. A. Sokurovo pasakojimas kuriamas pasitelkiant sąmonės srauto (anti)logiką, kai dialogai fragmentiški, o metafiziniai herojų apmąstymai yra lipdomi iš nuotrupų - svarbiausia informacija paliekama paraštėse laisvai interpretacijai.Filmo siužetinėje linijoje pagrindinis veikėjas- labai jaunas, inteligentiškas gydytojas, Vidurinėje Azijoje atliekantis tyrimą. Gydytojo dėmesio centre– ryšio tarp vaikų liguistumo ir gyvenimo sąlygų paieška. Tačiau siužetas nėra esminis filmo dėmuo. Pagrindiniai filmo akcentai: hipnotizuojantis kraštovaizdis ir iš proto varantis karštis. Visuma panašėja į tam tikrą nuasmenintą, nuo gamtinių sąlygų priklausančią nejaukią terpę, kuri gali sukelti neapaiškinamą liguistumą. Neramus Turkmėnijos reljefas palieka ore tvyrantį slogumą, blogą nuojautą, kurią sustipriną kadriniai šviesos ir tamsos supriešinimai. Būtent čia ir išsiskleidžiama trapi būtis bei virpanti nuo karščio perregima realybė. Filmas turtingas epizodiškų, eklektiškų vaizdinių bei garsinių detalių.

Aleksandras Sokurovas (Александр Сокуров, g. 1951), šių dienų Tarkovskis, gimė Sibire, Irkutsko srityje, tačiau jo šeima dažnai persikėlinėjo iš vienos vietos į kitą. Dar prieš pradėdamas studijuoti kinematografiją Kinematografijos institute Maskvoje (VGIK) Nižnij Novgorode Gorkio universitete baigė istoriją. Bestudijuodamas VGIK'e A. Sokurovas susibičiuliavo su režisieriumi Andrejumi Tarkovskiu. Sakoma, kad A.Sokurovui didžiausią įtaką padaręs būtent A. Tarkovskio „Veidrodis“(Зеркало, 1975).

1980 m. A. Sokurovas, patartas bičiulio, įsidarbina „Lenfilm“ studijoje, tuo pačiu dirbda ir Leningrado dokumentinių filmų studijoje. Menininkas kūrė tiek dokumenius, pilnametražius vaidybinius filmus. Anuomet (iki 8 dešimtmečio vidurio reformų) ankstyvieji pilnametražiai A. Sokurovo filmai nuolat cenzūruoti. Vienas iš pavyzdžių, pirmasis režisieriaus vaidybinis filmas „Vienišas žmogaus balsas“ (Одинокий Голос Человека, 1987), sukurtas dar studijų metais, buvo nepripažintas diplominiu darbu, nors vėliau Tarptautiniame Lokarno filmų festivalyje šis kūrinys laimėjo apdovanojimą. 1995 metais Europos filmų akademija įtraukė A. Sokurovą į geriausių pasaulio režisierių sąrašą.

A. Sokurovas yra estetas, kuriantis kontempliatyvų kiną. Režisieriui kaip ir A. Tarkovskiui būdingas lėtas, asociatyvus mąstymas. Jo filmuose veiksmas plėtojamas pamažėle, filmo eigoje vizualiai akcentuojant tam tikrus tapybiškus fragmentus. Netradicinė A. Sokurovo kūryba kartais sulaukia ir prieštaringų vertinimų: kartais režisieriaus jautrumas laikomas perdėtu, o sureikšmintas estetizmas kritikuojamas dėl manieringumo. Kiti svarbesni A. Sokuravo darbai: 1986 „Ампир“, režisierius ir scenaristas; 1988 „Дни затмения”, režisierius; 2000 „Телец”, režisierius ir operatorius; 2002 „Русский ковчег“, režisierius 2004 „Солнце”, režisierius; 2007 „Александра”, režisierius ir scenaristas.

Atgal Komentarai