'08
Baltas paukštis su juoda žyme

--------------------------------------------------------------------------------------------
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) ir VšĮ „Meno avilys“
PRISTATO 
“Kinas po atviru dangumi 15 min. po devintos” programą.
--------------------------------------------------------------------------------------------

Liepos 23 d. 21.30 val. „Baltas paukštis su juoda žyme“ („Білий птах з чорною oзнакою“) (rež. Jurijus Iljenko, 1972 m., 99 min., rusų k., liet. sub.)

Šis filmas SSRS valdžios kurį laiką buvo uždraustas. Vis dėlto, nepaisant Ukrainos komunistų boikoto, filmas buvo parodytas Maskvos kino festivalyje, ne gana to - ten apdovanotas Auksiniu medaliu. Tačiau šioji “akcija” neliko nepastebėta - režisieriui J. Iljenko teko įstoti į komunistų partiją, kad išvengtų kalėjimo dėl šio filmo. Filmo veiksmas vyksta 1937-1947 metais Ukrainoje, sudėtingų socialinių pokyčių, politinių represijų, pilietinio karo, socialistinio režimo įvedimo metu. Sudėtingiems procesams vaizduoti režisierius pasirenka mažą kaimelį ir jame gyvenančios šeimos dramą. Trys sūnūs – trys skirtingi pasirinkimai, lemiantys tris skirtingus gyvenimo kelius. Skirtingos brolių pozicijos užaštrinamos jiems atsidūrus skirtingose barikadų pusėse: vienas prisijungia prie Raudonosios Armijos, kitas – prie nacionalistų, o trečiasis lieka nuošaly. Tačiau jų keliai ne kartą susipina. Filmas išsiskyrė savo novatoriškais, avangardistiniais ieškojimais, sukėlusiais įtarimų dėl tokio „nepanašumo į kitus“. Šis filmas – puikus vizualinės plastikos pavyzdys, kuomet vaizdas nugali daugiažodystę.

Jurijus Iljenko (Юрій Іллєнко g. 1936) - Ukrainos aktorius, režisierius, scenaristas, prodiuseris ir operatorius. Mokėsi ir gyveno Rusijoje, kur 1960 metais VGIK‘e baigė operatoriaus specialybę. Jo diplominis darbas “Sudie gulbės” („Прощайте, голуби“) pelnė apdovanojimus keturiuose tarptautiniuose kino festivaliuose. 1964 metais pradėjo dirbti A. Dovženko kino studijoje. Po studijų nusifilmavęs keliuose filmuose, nusprendė imtis operatorinės ir režisūrinės veiklos. J. Iljenko vadinamas vienu ryškiausiu Ukrainos kinematografijos kūrėju, o jo filmai - Ukrainos kino klasika. Keli režisieriaus filmai buvo uždrausti kaip antisovietiniai. J. Iljenko gyvenimo kredo (atsispindintis ir jo kūryboje) - niekada nesižvalgyti atgal ir neplanuoti ateities susikūrus tam tikrą etaloną, o reaguoti į nuolat besikeičiančias aplinkybes ir visuomet atitikti esamą momentą. Pasak jo: „Išėjimas iš racionalumo ribų ir yra menas.“

Kiti svarbesni J. Iljenko darbai:

1960 m. „Прощайте, голуби“, operatorius
1963 m. „Тіні забутих предків“, operatorius
1973 m. „Мріяти і жити“, režisierius ir aktorius
1981 m. „Лісова пісня. Мавка“, režisierius
1983 m. „Легенда про княгиню Ольгу“, scenarijaus autorius, režisierius ir operatorius
1990 m. „Лебединое озеро. Зона“, režisierius
2002 m. „Молитва за гетьмана Мазепу“, scenarijaus autorius, aktorius, režisierius ir operatorius

Atgal Komentarai