'08
Derintojas

--------------------------------------------------------------------------------------------
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) ir VšĮ „Meno avilys“
PRISTATO 
“Kinas po atviru dangumi 15 min. po devintos” programą
--------------------------------------------------------------------------------------------

Rugpjūčio 20 d. 21.30 val. “Derintojas”(“Настройщик”) (rež. Kira Muratova, 2004 m., 154 min., rusų k., liet. sub.)

Tai vienas naujausių Kiros Muratovos darbų, kuris yra gausus detalių, detalėlių, detalyčių. Įvairūs muistymaisi, skaitiniai kodai, „chaltūros“, „afioros“, absurdiškiausios situacijos ir motyvai iš visokiausio plauko kontekstų. Režisierė savo kino anti-logiką konstruoja koliažo principu. Personažai kuriami ir perkuriami iš jų kalbos dalelių srauto: nuolat atkartojamos frazės, guguojama, pasitelkiami liekaniniai bei neinformatyvūs pašnekesiai. Bendra filmo atmosfera kuriama dirbtinių mimikų ir nenatūralių – tai pernelyg emocionalių, tai indiferentiškų – intonacijų pagalba. Personažų aplinką sudaro butaforinės, tarytum maksimizuotos detalės, teatrališka, kartais siurrealistinė scenografija. Viskas panašėja į “tirštą aprašymą”, o galų gale redukuojasi į nieką.

Siužeto centre – femme fatale Lina ir ją iki ausų įsimylėjęs neturtingas muzikos studentas ir pianinų derintojas Andrejus. Įnoringos moters raukiniams nuolatos reikia lėšų, taigi Andrejus priverstas “suktis”. Čia pasirodo dvi pagyvenusios pinigingos moteriškės, ieškančios derintojo savo Zimmermannui (pianinui), kurias Andrejui galbūt pavyks apsukt “besisukant” pačiam. Tad filmas – kone detektyvas apie impozantiškas, lakštingalų balsais suokiančias moteriškes ir abejotinus neaiškios tautybės tipelius, bei kitus šiek tiek iš proto išėjusius, kartais įkyrius, bet žavius žmones arba gyvenimo artistus... Iš tiesų ši ilga istorija taip prikausto dėmesį, jog nelieka laiko nė atsikvėpti. Beje, dažnai filmas apibūdinamas kaip „žiūroviškiausias“ režisierės kūrinys. 2005 – aisiais ši nespalvota Muratovos juosta už režisūrą Maskvoje buvo apdovanota Nike.

Kira Muratova – Korotkova (Кира Муратова-Короткова, gim. 1934)

Režisierė gimė buvusioje Rumunijos teritorijoje (dabartinė Moldova), kuria dabartinėje Ukrainoje ir Rusijoje. K. Muratova yra garsi ne tik režisūriniais savo darbais, bet ir scenarijais bei aktoriniais bandymais. Režisierė nuolat dalyvauja tarptautiniuose kino festivaliuose, jos filmai triskart nominuoti Berlyno Auksiniam lokiui, 1990 m. K. Muratovos kūryba įvertinta Sidabrinio lokio apdovanojimu. Greičiausiai dėl neįrėminamos kūrybos ir neišmatuojamo manieringumo, kuris atpažįstamas anaiptol ne kaip trūkumas. Režisierės indėlis į Ukrainos kino kultūros raidą yra laikomas itin ryškiu. Šios Sergėjaus Gerasimovo mokinės darbai sovietiniais laikais dėl kontraversiškumo ir laisvumo buvo beveik neprieinami. Režisierei būdingas nemoralizuojantis, nuoseklaus kūrybos kinas. Paprastai savo juostose Muratova apnuogina ir pabrėžia nefasadines žmogaus puses: įvairias fobijas, beprotystes, neurozes, smulkų niekšiškumą. O pastarąsias paryškina teatrališka, perkrauta scenografija, įvairiomis kalbinėmis detalėmis. Nors herojai daugiau ar mažiau gali būti laikomi psichologiškai nestabiliais, jie turi ypatingo žavesio, o gal net savotiškos „šizo-elegancijos“.

Kiti svarbesni K. Muratovos darbai:

1967 m. Короткие Встречи, režisierė, scenarijaus autorė, aktorė;
1979 m. Познавая Белый Свет, režisierė, scenarijaus autorė;
1997 m. Три Истории, režisierė, scenarijaus autorė;
2002 m. Чеховские Мотивы, režisierė, scenarijaus autorė;
2008 m. Мелодия Для Шарманки, režisierė, scenarijaus autorė.

Atgal Komentarai