'08
Aikštė

--------------------------------------------------------------------------------------------
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) ir VšĮ „Meno avilys“
PRISTATO 
“Kinas po atviru dangumi 15 min. po devintos” programą
--------------------------------------------------------------------------------------------

Rugsėjo 10 d. 21 val. „Aikštė“ („Площадь'', rež. Jurijus Chaščevatskis, 2007 m., 87 min., rusų k., liet. sub.), Baltarusija

Tai vienas žymiausių ir garsiausiai Vakarų Europoje nuskambėjusių režisieriaus darbų. Dokumentinis filmas pasakoja apie 2006 m. kovo 19-21 d. įvykius Minske. Paskelbus prezidento rinkimų rezultatus, į gatves plūstelėjusios minios; vieningas ir pilietiškas jaunimas mėlynomis nuo šalčio lūpomis, atsisakantis tikėti melu; smurtaujantys teisėsaugos pareigūnai ir aktyviausių „anti-lukašenkininkų“ prikimšti policijos automobiliai. Tai bene paveikiausios sudedamosios filmo dalys, pasitarnaujančios režisieriaus siekiams atskleisti tūlam europiečiui kitokią „teisybę“ nei ta, kurią skelbia baltarusių žiniasklaida ar fiksuoja oficialūs rinkimų protokolai.

Dar viena kitokios „teisybės“ injekcija žiūrovams paskiriama tuomet, kai prabyla močiutės, gyvenančios gūdžiausiuose Baltarusijos kaimuose.

Neįtikėtina, bet atviromis akimis į kamerą žvelgiančios, skardžiais balsais porinančios senolės, supažindina mus su naujausiomis ekonominėmis tendencijomis ir Baltarusijoje, ir „ten Europoje“. Labai politiškos ir tvirtą it tautos lyderio kumštis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais turinčios močiutės net neįtaria, jog jų „teisybė“ prasilenkia tiek su filmo kūrėjų požiūriu, tiek su Vakarų Europoje fiksuojamais statistiniais duomenimis. Vis dėlto, pabandžius ignoruoti pasąmonės „reikalavimus“ ekrane matomus įvykius vienaip ar kitaip sieti su Lietuvos patirtimi, stebina meistriški režisieriaus gebėjimai apjungti faktinį pasaulį ir gyvenimiškas situacijas, teesančias žmogaus emocijų pasąmonės vaisiu. O užkadrinis balsas šiek tiek pralinksmina, suteikdamas galimybę savo kailiu patirti, kada derėtų ištarti „graudu taip, kad net juokinga“.

Jurijus Chaščevatskis (Юрий Хащеватский g. 1947 m.)

Žymus Baltarusių kino dokumentalistas, politikas, taip pat įvaizdžio kūrėjas baigė Odesos Technologinį institutą bei Sankt-Peterburgo teatro, muzikos ir kino institutą. Nuo 1985 m. yra sukūręs apie 30 filmų. Tai kūrėjas, kurio skandalingasis „Įprastas prezidentas“ („Обыкновенный президент“, 1996) apie Lukašenkos valdymą apdovanotas Taikos prizu Berlyno kino festivalyje (1997), Niujorko Žmogaus Teisių Priežiūros kino festivalio Grand Prix (1998), San Francisko festivalio Golden Gate Award ir kitais apdovanojimais. Režisierius priklauso posovietinės Baltarusijos kinematografininkų kartai, bandančiai kelti į paviršių įvairius tabu ir analizuoti problematiškiausias šalies gyvenimo temas.

Kiti svarbesnis J. Chaščevatskio darbai:

1989 m. – „Встречный иск“, režisierius
1992 m. – „Русское счастье“, režisierius
1996 m. – „Оазис“ , režisierius

Atgal Komentarai