24 meno savaitės
Europos tautų kultūrinės iniciatyvos

--------------------------------------------------------------------------------------------
„Kita kultūra: ieškojimai ir atradimai“. Fotografija

--------------------------------------------------------------------------------------------

Rugpjūčio 13 d. - rugsėjo 20 d. Kauno įvairių tautų kultūrų centras dovanojo parodą „Kita kultūra: ieškojimai ir atradimai“ uostamiesčiui. Keturi menininkai: Giedrė Valtaitė, Gintaras Česonis, Gvidas Kovėra ir Juozas Kamenskas, fotografijose fiksuoja Lietuvoje gyvenančius žydus, romus, armėnus, totorius, jų kultūrą, papročius ir tradicijas.

„Tautinių mažumų tyrimo fotografijų parodoje pagrindiniais, svertiniais aspektais iškyla daugiakultūrinės visuomenės vertybės. Išraiškinga vaizdo kalba atkreipdami žiūrovo dėmesį į greta esančią turtingą tautinių mažumų kultūrą, papročius ir tradicijas, menininkai ne tik puoselėja toleranciją ir pagarbą kitų tautų atstovams, bet ir išryškina gyvenimo spalvas: visas tas su tautiškumu susijusias skirtybes, kurios gyvenimą daro įdomesnį ir įvairesnį.“

2008 m. paskelbti Europos kultūrų dialogo metais. Skirtingų ES tautų etnokultūros paveldo ir bendro Europos tautinio identiteto formavimo klausimas tampa vienu aktualiausių kuriant naują demokratišką Europą. Bendrų kultūrinių vertybių išryškinimas ir tautų etninio paveldo savitumų tolerancija yra pagrindas formuojant vieningą Europos pilietiškumą. Šia intencija visuomenė supažindinama su skirtingomis kultūromis, tautomis. Skirtingas tautas fiksavę menininkai Giedrė Valtaitė (romai), Gintaras Česonis (totoriai), Gvidas Kovėra (armėnai) ir Juozas Kamenskas (žydai) parodos lankytojui atveria gana dažnai mūsų nepastebimų ar ignoruojamų kitataučių namų ar privačių erdvių duris. Intymioje aplinkoje stebėdami įvairių amžiaus tarpsnių žmonių gyvenimus fotografai randa jį įvairiabriaunį: su paprastais kasdieniniais darbais, religiniais papročiais, šventiniais ritualais ar kur kas sunkiau pastebimais tarpusavio santykių ypatumais.

Turtingi savo išorinėmis skirtybėmis Lietuvos totoriai G. Česonio fotografiniuose diptikuose stebimi įvairiai: esant „saugiu“ atstumu, kuomet daug bendro suvokimo teikia pati aplinka, ir priėjus prie žmogaus labai arti, ten, kur dingsta bet kokie tautiniai skirtumai, kur rankos vienodos, o laiko pėdsakai žmogaus odoje niveliuoja bet kokius tautinius skirtumus. Tuo tarpu armėnus stebėjęs G. Kovėra parodos lankytojams atveria išskirtinai po vieną žmogų fotografijoje. Ir visgi, įvairovės šiuose darbuose daug: tai ir tautinė įvairovė, ir įvairovė asmenybių, jų saviraiškos, vertybių prasme.

Romams priklausantis tautinės mažumos statusas lyg išnyksta kitos parodos fotografės, G. Valtaitės, darbuose. Visad bendruomenėje ir beveik niekad po vieną neliekantys romai atsiskleidžia kaip itin ryškų išorine ir emocine prasme gyvenimą gyvenantys žmonės. Lengvai atpažįstama Lietuvos romų aplinka neatsiejamai susijusi su istoriškumu ar netolima praeitimi: romų šeimose vyresnio amžiaus žmonės tampa šeimos stuburu, o menininko fotografijose – gyvenimo išmintį akyse besinešiojančiais žmonėmis. Kone ryškiausiai aplinkos ženklus parodoje fiksuoja fotografas J. Kamenskas, kurio darbuose Lietuvos žydai – tiksliame, išskirtinai tik religiniame gyvenimo pjūvyje.Atlikimo prasme įvairiais rakursais dirbęs menininkas parodos žiūrovui suteikia galimybę pamatyti ir išsamiai apsvarstyti išskirtinėmis tapusias žydų tautos religines patirtis.

Tautinių mažumų tyrimo fotografijų parodoje pagrindiniais, svertiniais aspektais iškyla daugiakultūrinės visuomenės vertybės. Išraiškinga vaizdo kalba atkreipdami žiūrovo dėmesį į greta esančią turtingą tautinių mažumų kultūrą, papročius ir tradicijas, menininkai ne tik puoselėja toleranciją ir pagarbą kitų tautų atstovams, bet ir išryškina gyvenimo spalvas: visas tas su tautiškumu susijusias skirtybes, kurios gyvenimą daro įdomesnį ir įvairesnį.

Atgal Komentarai 1