Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Utopiniai miestai

2009-01-28

Daug kalbame apie miestus, kuriuose gyvename, kuriuose esame buvę arba planuojame būti. Tačiau ar kada nors planavote būti mieste, kurio dar nėra? Arba pasistatyti skraidantį namą, vairuoti skraidantį automobilį?.. XX amžiaus utopistai ir futuristai praleido ne vienerius metus planuodami utopines keliones, utopinius miestus ir utopinę visuomenę. Tačiau laikas įrodė, kad kartais net ir pati utopiškiausia idėja gali tapti tikrove...

Walt Disney koncertų salė, 2005, Los Andželas, JAV

 

Kosmoso amžius

 

Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje tikrove tapo pati utopiškiausia kelionė – skrydis į kosmosą. Nenuostabu, kad to meto miestų planuotojai labiau priminė kosmoso užkariautojus ar „Žvaigždžių karų“ herojus, nei racionaliai mąstančius urbanistus. Ore sklandė utopinės svetimų planetų užkariavimo nuotaikos, Gagarinas ir Tereškova, Armstrongas ir Oldrinas, Batmanas ir Supermanas, ir, žinoma, utopinių miestų modeliai. Dar gerokai prieš išsilaipinimą Mėnulyje, utopinį miesto modelį pateikė prancūzų pokario architektas Yona Friedmannas, 1957 m. pasiūlęs virš Paryžiaus iškelti plieno konstrukcijų struktūrą ir „statyti antrą Paryžių – danguje!“ Japonų architektų – metabolizmo atstovų – idėjos taip pat buvo didinga techninė utopija. 1958 m. architektas Kiyonori Kikutake sukūrė futuristinį „Jūros miesto“ projektą (angl. „Marine City“), o Kisho Kurokawa suprojektavo „Plaukiantį miestą“ (angl. „Floating City Kasumigaura“). Vadinamasis kosmoso amžius, automobilių kultūra, žavėjimasis technika ir plastmase inspiravo tokias futuristines architektūros ir dizaino kryptis, kaip futuristinė Populuxe architektūra Amerikoje ir grupės „Archigram“ avangardas Europoje.

Gana keista, futuristinė Populuxe srovė labiausiai paplito Kalifornijoje motelių, kavinių, boulingo klubų, atrakcionų parkų architektūroje. Vienas žymiausių šios krypties pavyzdžių milžiniška „Erdvės adata“ (angl. „Space Needle“) Sietle. Ji pastatyta po to, kai septintojo dešimtmečio žvaigždė Jurijus Gagarinas apskriejo žemę kosminiu laivu „Vostok“. Tuo laiku Londone susibūrė „Archigram“ su architektu Peteriu Cooku priešakyje. Avangardinė architektūrinė grupė idėjų sėmėsi dar iš prieškario futuristų italų architekto Antonio Sant’Elia perspektyvinių miesto piešinių ir amerikiečių išradėjo, dizainerio Buckminsterio Fullerio futuristinių dizaino projektų.

Sage koncertų salė, Niukaslas, 2005, D.Britanija


„Archigram“ savaip interpretavo garsųjį Le Corbusier aforizmą apie namą, kaip automobilį gyventi, ir 1964 m. pasiūlė „Vaikštantį miestą“ (angl. Walking City), sudarytą iš „protingų“ namų arba robotų, kurie atrodo kaip milžiniški gyviai, galintys keliauti iš vieno miesto į kitą. Peteris Cookas sugalvojo „Įjungiamo miesto“ (angl. „Plug-in-City“) sunkiai aprėpiamo mastelio struktūrą, kurios moduliai, miestui augant arba mažėjant, įleidžiami arba ištraukiami iš laisvų struktūros vietų. „Archigram“ įkvėpė daugelį vėlesnės kartos „high-tech“ architektų: Richardą Rogersą, Renzo Piano, Future Systems, o pats Peteris Cookas su bendraautoriais 2003 m. pagaliau įgyvendino įspūdingą futuristinį projektą – „Kunsthaus“ muziejų Grace, Austrijoje.

 

Utopijos virstančios realybe

 

Fantazuoti ateities miesto tema galima būtų ilgai, tačiau panašu, kad sulaukus XXI amžiaus utopinės urbanistinės idėjos pradeda virsti realybe. Olandų architektų biuras „Zwarts & Jansma“ pristatė 14 bilijonų JAV dolerių vertės projektą – „Požeminį miestą“ („AMFORA“). Požeminio Amsterdamo idėja kilo dėl didelio erdvės trūkumo, automobilių kamščių mieste ir kitų problemų, kurias galbūt pavyktų sumažinti ar bent sustabdyti jų augimą, po žeme sukūrus alternatyvų, daugiafunkcį miestą. Taigi labai tikėtina, kad ateityje galėsime apsilankyti ir olandų sukurtame požeminiame Amsterdame. O kitas garsus Olandijos architektų biuras, OMA su Remu Koolhaasu priešakyje, siūlo futuristinius architektūrinius sprendimus pritaikyti Artimuosiuose Rytuose. OMA pateikė Ras al Khaimah’o miesto konferencijų ir parodų centro projektą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Konferencijų sales, viešbučių kambarius, apartamentus, biurus, restoranus ir kita, architektai pasiūlė įrengti milžiniškos sferos pavidalo pastate – kosminėje dykumų stotyje. Jungtiniai Arabų Emyratai apskritai stebina planuojamais utopiniais projektais: ateityje Dubajaus finansinis elitas planuoja pastatyti „Verslo užutėkį“ (angl. „Business Bay“) – daugiau kaip 200 dangoraižių miestą mieste, skirtą verslui; „Palmių salą“ (angl. „Palm Golden Mile“) – dirbtinį poilsio miestą su viešbučiais, vilomis, prekybos ir pramogų centrais bei raketos formos dangoraižiu centre. Ir galiausiai – statomas pusantro tūkstančio metrų aukščio Burj Dubai dangoraižis.

Kunsthaus menų muziejus, 2003, Gracas, Austrija


Emyratų sostinės Abu Dabio urbanistiniai projektai taip pat ne mažiau įspūdingi: „Laimės sala“ („Saadiyat“, angl. „Island of Happiness“) – daugiafunkcė sala, skirta pasaulinio lygio kultūrai ir pramogoms, kurią užbaigti planuojama 2018 m. (čia bus statomi ir F. Gehry projektuotas Guggenheimo muziejus, Z. Hadid – Scenos menų centras, J. Nouvelio – Luvras ir kt.). Bene žymiausia pasaulyje architektų firma „Foster + Partners“ pirmieji pasaulyje pristatė sinergetinio miesto idėją. Tai 6 kv. m ploto ateities miestas Abu Dabyje. Sinergetiniame mieste nebus automobilių, bus naudojami tik atsinaujinantys energijos šaltiniai ir paslaugos, valdomos skaitmeniniu būdu ir teikiančios informaciją realiuoju laiku. Aplink bus įrengtos vėjo generatorių ir saulės plokščių sistemos, plantacijos, kur tyrėjai vykdys savo praktinę veiklą ir užtikrins visišką ekologiško miesto savarankiškumą.

Rytų Azijos šalių utopijos dar įspūdingesnės. Ar gali viename name sutilpti 1 milijonas žmonių? Japonijos architektai mano, kad gali ir ketina pastatyti Fudzijama ugnikalnio formos dangoraižį „X-Speed 4000“. Architektai planuoja, kad name bus 800 aukštų, o gyventi jame galės iki 1 mln. žmonių. Jeigu ši idėja bus įgyvendinta, tai „X-Speed 4000“ taps aukščiausiu pastatu pasaulyje. O labai dinamiškos ekonomikos šalis Pietų Korėja, nenorėdama nei kiek atsilikti nuo Tekančios saulės šalies utopijų, 2013 metais planuoja įgyvendinti rodos neįgyvendinamą projektą – pastatyti industrinį robotų miestą (angl. „Robot Land“). Miestas būtų skirtas specialiai robotams, jame būtų sukurta pati įspūdingiausia infrastruktūra, reikalinga ateities robotams projektuoti, tobulinti, atlikti tyrimus, organizuoti parodas, net pastatytas stadionas robotų varžyboms.

Taigi pamėginkite įsivaizduoti miestą, kuriame greta vienas kito egzistuoja žmonės ir robotai, o utopinis projektas virsta tikra perspektyva... O kodėl gi ne?..

 

Panaudotos agentūros Everystockphoto nuotraukos


Kultūrpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės