Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Paplūdimio kostiumo istorija

2013-06-25

Kai vasaros sezoną patvirtina ne tik kalendorius, bet ir termometras, pats laikas pasigilinti į patį vasariškiausią kostiumo dizaino ir mados istorijos objektą – paplūdimio kostiumą. Neįtikėtina, bet per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis patyrė pačių įvairiausių transformacijų bei mutacijų ir net sukėlė kelis kultūrinius „sprogimus“ mados istorijoje.

Daugiau nei prieš du su puse tūkstančio metų pastatytame Villa Romana komplekse Sicilijoje esančios sienų mozaikos – gyvas įrodymas, kad paplūdimio kostiumas egzistavo seniau nei katalikiškos dogmos privertė moteris net paplūdimyje būti apsivilkusias nuo galvos iki kojų... Taigi, ilgą laiką paplūdimio kostiumo dizainas buvo labiau panašus į rudens ar net žiemos garderobą nei į tai, ką mes dabar įsivaizduojame.

Tačiau 1946 m. vienas drąsus prancūzas sukelė tikrą „sprogimą“ kostiumo istorijoje. Jis pristatė modernų bikinį, kurio pademonstruoti neišdrįso joks modelis, tad jį apsivilko ir viešąjame Paryžiaus baseine pademonstravo naktinio klubo šokėja Micheline. Nuo tada moterys galėjo atsipūsti beveik taip pat lengvai kaip Antikos epochoje, kai graikės ir romėnės pradėjo dėvėti lengvus maudymosi kostiumėlius iš dviejų dalių – bikinio prototipus.

Viktorijos epochos paplūdimio mados taisyklės

Nors paplūdimio kostiumas egzistuoja jau keletą tūkstančių metų, šio kostiumo kūrimo ir dėvėjimo taisyklės atsirado tik 17-19 amžiuje, kai pradėjo plėstis kurortai prie jūros. Be abejo, taisyklės buvo labai griežtos, neretai prasilenkiančios ne tik su kostiumo dizaino pažanga, bet ir sveiku protu. Iš pradžių šie „maudymosi kostiumėliai“ atrodė labai keistai ir veikiau priminė rudens / žiemos sezono garderobą nei lengvus vasarinius drabužius.

Pavyzdžiui, 19 amžiaus pagrindinė paplūdimio kostiumo mados tendencija buvo: tamsios spalvos, storo audinio suknelė-švarkas, siekiantis kelius bei trijų ketvirčių ilgio kelnės, beveik uždengiančios kojų kulniukus. Ant galvos „madinga“ to meto paplūdimio mergina, žinoma, dėvėjo ir gana storo audinio kepurę... Beje, paplūdimio kostiumas nelabai pasikeitė ir pasibaigus Viktorijos epochai. Po ilgiausiai valdžiusios Anglijos karalienės, į sostą „atsisėdus“ jos įpėdiniui karaliui Edvardui, perdėto drovumo ir suvaržymų kultas toliau išliko ant bangos, tačiau pamažu viskas ėmė keistis...

Tarpukaris: Jantzeno revoliucija

1907 m. į JAV atvykusi australų plaukikė Annette Kellerman išdrįso apsivilkti maudymosi kostiumą, atidengiantį rankas, kojas ir kaklą. Už tai ji buvo areštuota Bostono paplūdimyje ir apkaltinta nepadoriu elgesiu. Po kelerių metų, inspiruotas australės drąsos, amerikiečių dizaineris Carl Jantzen sukūrė pirmąjį funkcionalų maudymosi kostiumą, kuris priminė lengvutį kombinezoną su trumpomis rankovėmis ir šortais. Šis kostiumas pagaliau tapo paplūdimio kostiumo dizaino norma.

Kiek vėliau Jantzeno kostiumas transfarmavosi į triko primenantį rūbą, labai artimą šiuolaikiniam vientisam maudymosi kostiumėliui, o pirmosios tokius maudymosi kostiumus išpopuliarino garsios Holivudo kino aktorės: Ava Gardner, Rita Hayworth, Esther Williams ir kt. Netrukus naujieji paplūdimio kostiumai atsidūrė ir įtakinguose „Vogue“ bei „Life“ žurnalų puslapiuose, be to jie pirmą kartą atsidūrė ir reklaminiuose stenduose, o Jantzeno įkurta maudymosi kostiumų kompanija tapo garsiu prekės ženklu „Jantzen“, populiariu iki šių dienų. Tačiau iki pačios didžiausios paplūdimio kostiumo revoliucijos reikėjo dar šiek tiek palaukti...

Pokaris: Louis Réard sukeltas „sprogimas“

Kartą vienas prancūzų automobilių inžinierius, vardu Louis Réard užsuko į „Les Folies Bergères“ muzikos klubą Paryžiuje. Bežiūrint į šokėjas jam į galvą šovė mintis – sukurti maudymosi kostiumėlį, kuris pridengtų tik pačias intymiausias moters kūno vietas. Ir štai 1946 m. liepos 5 d. Paryžiuje jis kartu su vietiniu dizaineriu Jacques Heim pristatė maudymosi kostiumą, sukėlusį tikrą „sprogimą“.

Naująjį kostiumą viename Paryžiaus viešąjame baseine demonstravo jau minėta striptizo šokėja Micheline Bernardini iš „Casino de Paris“ klubo, nes daugiau joks kitas modelis nesutiko demonstruoti tokio „atviro“ rūbo. Tai buvo modernus dviejų dalių maudymosi kostiumėlis, kurį Louis Réard pavadino bikini – salos Ramiajame vandenyne vardu, kurioje anksčiau buvo atliekami branduoliniai bandymai. Louis Réard buvo įsitikinęs, kad šis kostiumas madoje sukels tokį pat sprogimą, kaip ir atominės bombos sprogimas. Ir jis neklydo.

6-7 dešimtmečio paplūdimio mados tendencijos

1947 m. legendinis prancūzų dizaineris Christian Dior pradėjo naują erą, vadinamą New Look. Mada tapo laisvesnė nei betkada anksčiau. Pats Dior‘as 1955 m. sukūrė lengvų maudymosi kostiumėlių kolekciją, išpopuliarėjusią tarp Holivudo aktorių. 1957 m. jau minėtai „Jantzen“ kompanijai maudymosi kostiumėlius Paryžiuje pradėjo kurti dar vienas ne mažiau garsus prancūzų dizaineris – Hubert de Givenchy, įkūręs kultinius prancūzų mados namus „Givenchy“.

Septintąjame dešimtmetyje atsirado sintetiniai maudymosi kostiumėliai, inspiruoti tuo metu pasaulį užvaldžiusios kosmoso manijos ir vadinamųjų kosmoso mados (Space-Age Fashion) dizainerių: Pierre Cardin, Emilio Pucci ir provokatoriaus Rudi Gernreich, kuris pirmasis sukūrė vadinamąjį monokinį – šokiruojantį vienos dalies maudymosi kostiumėlį, neturintį viršutinės dalies. Beje, 7-ajame dešimtmetyje jo sukurtus plastikinius, permatomus maudymosi kostiumėlius jau drįso demonstruoti žymiausios to meto mados ir dizaino ikonos – Mary Quant ir Peggy Moffitt. Revoliucingasis 7-asis dešimtmetis į paplūdimio kostiumo dizainą atnešė tiek laisvės, kiek jos turime dabar. Kaip šis kostiumo dizaino objektas transformuosis ateityje – parodys laikas.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės