Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Šiuolaikinių mados radikalų gotika (II dalis)

2013-05-14

Vėlyvoji gotika įkvėpė ne tik paskutinę, bet ir kaip bebūtų tragiška, – ir priešmirtinę mados genijaus Alexanderio McQueeno kolekciją. Tiesa, gotika ir viduramžiai visą laiką veikė didelę dalį jo kūrybos. Paskutinei 2010 m. rudens / žiemos kolekcijai jis užsakė prabangius, įmantrius audinius, imituojančius viduramžių bažnyčių apdailos ir skulptūros detales.

Modelių galvas dizaineris apvyniojo standžia medžiaga, paslėpė plaukus, paaukštino kaktas – visai kaip ir vėlyvojoje gotikoje. Tiesa, Alexanderis į kolekciją įvedė ir šiuolaikinių detalių – modelių galvas papuošė ne aukštais heninais, o blizgančiomis pankiškomis skiauterėmis.

Pristatydamas kitą – 2010 m. pavasario / vasaros kolekciją, - McQueenas visus šokiravo šukuosenomis, kurios priminė vėlyvosios gotikos siluetus, o jo sukurtuose drabužiuose netikėtai susipynė egzotiškų reptilijų raštų, skaitmeninių technologijų ir improvizuotų viduramžių motyvai. Viduramžių temą savaip pratęsė ir dizainerio dešinioji ranka Sarah Burton, po jo mirties perėmusi „Alexander McQueen“ mados namų vairą ir  pristačiusi 2011 m. pavasario / vasaros kolekciją, kuri buvo gan rami, lyg McQueeno light versija.

Be gotikinių motyvų pastaraisiais metais taip pat neapsiėjo ir garsiausi mados radikalai – Gareth Pugh, Rick Owens, kultiniai prancūzų mados namai „Givenchy“ ir net ekstravagantiškasis „Viktor and Rolf“ tandemas. O taip pat ir jaunoji dizainerė iš Lietuvos – Marija Popadničenko...

MARIJA POPADNIČENKO: KOLEKCIJA „FLEMISH GOTHIC“

Marija iš Florencijos... O jeigu tiksliau, Marija iš Klaipėdos, baigusi mados dizainą tarptautiniame mados dizaino ir marketingo institute Florencijoje. Dar prieš tai ji spėjo debiutuoti lietuviškoje „Mados infekcijoje“ su kolekcija „Sutikau moterį, kuri nesensta“ („I Met A Woman That Never Age“).

Elžbietos Pirmosios, kino filmo „Orlando“ ir kultinės aktorės Tildos Swinton įkvėptos kolekcijos modeliai podiumu tą kartą žingsniavo kalant elektronikos dievams „Hot Chip“. Praėjus keliems mėnesiams nuo to laiko į mūsų elektroninį paštą vėl krito užvedantys, jau Marijos eskizai bei naujausios kolekcijos „Flemish Gothic“ nuotraukos.

Marija, papasakok, kaip atsirado kolekcija „Flemish Gothic“?

Baigiau trijų metų mados dizaino studijas ir kartu pristačiau savo baigiamąją kolekciją. Manau, kiekviena moteris kažkuria prasme šiais laikais išgyvena savąjį vėlyvajį gotikinį amžių. Vienos mažiau, kitos daugiau. Norėjau manipuliuoti moters kūnu konstrukcijomis, sukurti skydą, kuris simbolizuotų lyg kokią apsaugą nuo viso to, kas neigiama.

Šiais laikais kiekvieno žmogaus pasąmone manipuliuoja negatyvi aplinka, pikti žmonės, spaudžia įvairios problemos, spauda ir internetas perpildytas negatyvia informacija, kuri mus visus veikia. Taigi, norėjau pavaizduoti moterį, kuri nesileidžia to veikiama ir sugeba atsiriboti nuo to, kas neigiama.

Kas tave įkvėpė?

Mano inspiracija buvo vėlyvoji gotika, flamandų dailininko Rogier van der Weyden „Moters portretas“ (1460 m.), to laikotarpio moterų apdarų simbolika, patys apdarai ir jų funkcionalumas. Visa tai interpretavau pasitelkdama architektės Zahos Hadid Insbruke sukurtą architektūrą ir britų konceptualaus meno kūrėją Jamie Shovlin.

Kartą Romoje modernaus meno centre buvo eksponuojama Jamie Shovlin paroda apie išgalvotą filmą, kuris niekada neegzistavo, tačiau šis menininkas sugebėjo surinkti  tiek informacijos ir pateikė tiek įvairių įrodymų, kad buvo neįmanoma patikėti, jog šis filmas niekada taip ir nebuvo sukurtas. Taigi ši paroda mane įkvėpė sukurti kolekciją, kuri pasakoja apie vėlyvosios gotikos moterį, pasakojančią savo gyvenimo istoriją, tačiau gyvenačią šiais laikais.

Visas šias detales pritaikiau šiandienos apdarams, moteriai, kuri gyvena šiandien, tačiau laikosi tokių pat pozicijų, turi tas pačias manieras ir elgiasi taip pat kaip ir moteris iš vėlyvosios gotikos laikotarpio. Tos pačios pagalbinės vielos, tačiau jos laiko mano modelio palto kampučius, yra ir veliumas, tačiau jis dengia veidą, viskas perkelta į priekį.

Kas buvo sunkiausia?

Sunkiausia buvo realizuoti konstrukcijas, suvokti, kaip jas sutvirtinti taip, kad ne tik laikytųsi ant žmogaus kūno, bet kad ir prilaikytų patį rūbą. Nusprendžiau viską realizuoti pati, lanksčiau lengvo plastiko konstrukcijas, veidrodinius paltus... Turėjau sugalvoti būdą, kaip atkurti tas pačias konstrukcijas ir detales, kurias vėlyvosios gotikos moteris nešiodavo ant galvos. Kaip jas pritaikyti naujoviškai aprangai. Ieškojau skirtingų medžiagų, kurios galėtų padėti man realizuoti idėją. Tai turėjo būti kažkas lengvo, jokiu būdu nesunkaus, tokio, kad neužgožtų modelio ir pačio idėjos.

Mados mokslus krimtai ir kolekciją pristatei pačioje Florencijoje, ką gero dabar gali apie tai pasakyti?

Manau, mano kolekcijos įgyvendinimui daug įtakos padarė būtent  tai, kad tris metus praleidau Florencijoje – mieste, kuris yra persisunkęs istorija, pasakojimais ir muziejais, o taip pat mano nuolatinės kelionės ir rausimasis knygynuose. Metai Florencijoje praėjo labai greitai, pats miestas buvo - ir žinau, kad visada liks - mano inspiracijos šaltinis.

Trys metai studijų buvo naudingi tam, kad suvokčiau ir pradėčiau suprasti madą, sužinočiau jos istoriją ir tai, kaip mada juda į priekį. Pats kolekcijos pristatymas buvo pilnas emocijų, labai jaudinausi. Norėjau, kad viskas eitų sklandžiai, be to savo kolekcija uždariau POLIMODA FASHION SHOW 2011 renginį, o vienas iš mano kolekcijos modelių buvo naudojamas kaip įvaizdinis šio renginio plakatas.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės