Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Architektūros fantazariumas – biblioteka (II dalis)

2013-01-15

Futuristinių bibliotekų autoriai įrodė, kad knygų pasauliui gravitacijos dėsniai negalioja, o biblioteka gali priminti ne tik kosmosą, bet ir žmogaus “smegenis”!

Nuo kosmoso iki “batų dėžės”

Tokia yra Berlyno Laisvojo universiteto biblioteka, šmaikščiai vadinama “Berlyno smegenimis”. Futuristinį, smegenų kiaušo formos pastatą iš stiklo ir plieno 2005 m. suprojektavo vienas garsiausių pastarojo meto architektų britas Normanas Fosteris, pagarsėjęs savo biomorfiška architektūra (pvz. Londono “agurku”).

O ar įsivaizduojate biblioteką, kuri atrodo lyg detalė iš “LEGO” konstruktoriaus arba legendinio žaidimo “Tetris”. Jei ne, teks vykti į Londoną, į ne patį gražiausią sostinės rajoną Pekhamą, kuriame stovi pats įdomiausias rajono pastatas – Pekhamo biblioteka. Optimistiškai nuteikiančią biblioteką 1999 m. suprojektavo šmaikščių architektų studija Alsop and Stormer, o darbo pabaigoje ant bibliotekos stogo dar užmovė oranžinę “beretę”. Tiesą sakant, panašaus pobūdžio modifikacija nepakenktų ir nušiurusių oranžinių plytų savininkei – Kauno miesto bibliotekai, kuri naujovių nematė nuo savo gimimo laikų.

Grįžtant prie “kosminės” architektūros perlų galima paminėti nemažai nuostabos sukėlusią biblioteką–“konstruktorių”, stovinčią ne  futurizmu garsėjančioje Japonijoje, o Kosovo sostinėje Prištinoje, apie kurios architektūrą žinome labai nedaug. Kosovo universiteto biblioteka yra neįtikėtinas konstruktyvizmo pavyzdys, kurį būtų galima įtraukti net į įdomiausių pasaulio pastatų sąrašą. Tačiau šiandieniniai architektūros ir dizaino leidiniai apie ją praktiškai nerašo, o pastato nuotraukas greičiau aptiksi kokio išprotėjusio keliautojo tinklaraštyje, nei gerame architektūros žurnale.

Lietuvoje futuristinių bibliotekų neturime. Užtat turime intriguojančią postmodernistinę Petkevičaitės-Bitės “biblioteką bibliotekoje” (Panevėžyje) ir turime daug “batų dėžės” formos bibliotekų. Tokia yra didžiausia Lietuvoje – pseudoklasikinė Mažvydo biblioteka, tokia yra ir pati naujausia “batų dėžės” formos biblioteka Kauno Medicinos universiteto kieme. Tiesa, ji yra vienas iš gražiausių ir aplinkai kontekstualiausių stiklinės “dėžės” formos pastatų Kaune. Vizualiai net primena novatoriškiausiomis dizaino technologijoms pagarsėjusio Utrechto universiteto biblioteką Olandijoje. Tenka konstatuoti, kad XXI–ajame amžiuje funkcionali, stiklinė “batų dėžės” forma tendencingai žymi globalinį suvienodėjimą. Vieniems ji patinka, kitiems – visai ne.

Alternatyva – eko biblioteka

Ar kada matei biblioteką, ant kurios sienų auga “edelveisai”, jūrų dumbliai, neregėti augalai, o žmonės karstosi stikliniais skaityklų stogais ir žaidžia slėpynių labirintuose iš vijoklių? Jei manai, kad taip gali būti tik kur nors Brazilijos džiunglėse – klysti. Tokią biblioteką teko aplankyti čia pat, pas kaimynus, Varšuvoje. Ji kur kas labiau primena botanikos sodus ar povandeninį laivą nei knygų namus, todėl eidamas niekuo iš kitų Varšuvos gatvių neišsiskiriančia Dobra gatve tikrai neliksi nepastebėjęs žaliosios Varšuvos universiteto bibliotekos.

O toli už Atlanto vandenyno, Meksikoje, yra biblioteka, kurios fasadai galėtų kompensuoti net ir pačius didžiausius regėjimo ar fantazijos trūkumus. Šešiasdešimtaisiais ekologija dar nebuvo tokia madinga kaip dabar, tačiau tai, ką 1956 m. sukūrė Meksikos architektai Ch, O’Gormanas, G. Savedra ir Ch. M. de Velaskas tapo tikru architektūros fantazariumu. Meksiko universiteto bibliotekos statybai jie panaudojo ne įprastas statybines medžiagas, o šioje vietoje išsiveržusio Ksitlės ugnikalnio paliktas krūvas vulkaninių uolienų. Ant visų bibliotekos fasadų iš uolienų jie sudėliojo įspūdingą mozaiką, pasakojančią Meksikos istoriją ir demonstruojančią daugiaspalvį tinką, kuriuo kadaise majai ir actekai dekoruodavo savo kalkakmenio šventyklas. Taigi, į Meksiką susiruošusiems knygų mylėtojams ši biblioteka turėtų būti neišvengiamas kelionės startas.

Sakoma, kad visos idėjos pasaulyje jau yra įgyvendintos, tačiau malonus faktas tas, kad kartais pavyksta net senus dalykus pakartoti visiškai naujai. Geriausias to pavyzdys – seniausia pasaulio biblioteka Aleksandrijoje. Įkurta Aleksandro Makedoniečio, vėliau perstatyta legendinės Kleopatros, Aleksandrijos biblioteka buvo sunaikinta dar prieš du tūkstančius metų, kartu su visais joje buvusiais papirusais, pergamentais ir kitais lobiais. Tačiau 1974 m. Egipte vizitavęs JAV prezidentas Niksonas juokaudamas pasiūlė atstatyti išnykusią biblioteką.

Egiptiečiai į tai pasižiūrėjo visai rimtai ir paskelbė architektūrinį konkursą. Jį laimėjusi jauna norvegų architektų studija Snohetta suprojektavo nenusakomos formos pastatą, apsuptą vandens, betono ir želdinių. Hieroglifais išgraviruota biblioteka atrodo kaip pakrypęs saulės diskas, po kuriuo yra milžiniška skaitykla. Šiandien tai yra didžiausiausia mokslo ir meno įstaiga Viduriniuosiuose Rytuose, talpinanti apie aštuonis milijonus knygų. Niksono pokštas tapo vienu didžiausiausiu XX a. visuomeninių pastatų projektu, atgaivinusiu ne tik seniausią pasaulio biblioteką, bet ir išnykusio senojo antikinio pasaulio legendą…

Taip pat skaitykite:

Sandra Kliukaitė. Architektūros fantazariumas – biblioteka >>

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės