Teatras
Mindaugas Klusas. Sprendimo akimirkos teks palūkėti

2009-01-12

Rež. R.TuminasValstybinis Vilniaus mažasis teatras sausio 14, 15 dienomis žiūrovus pakvies į Antono Čechovo "Žuvėdros" premjerą, kurią režisavo Rimas Tuminas, pastaruoju metu vadovaujantis Maskvos J.Vachtangovo teatrui.

Režisierius R.Tuminas, derindamas tarnybos ir kūrybos ritmą, Maskvos ir Vilniaus mastelius, diskutuoja su dabartinio teatro principais, naujovių ieško tuose dalykuose, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo seni ir gerai žinomi. Jis "apsigyvena" dramaturgo pasakotoje istorijoje, tačiau kalba apie šių dienų aktualijas.

Atradimai ir stebuklai

"Gyvenimas - tai likimai, meilė, džiaugsmai ir netektys. Niekur kitur ir nesiveržiu. Tik į tai, A.Čechovo žodžiais tariant, kas yra tikra ir amžina. O čia visada atrasi kuo nustebinti aplinkinius ir net save. Maži atradimai ir stebuklai, kuriais džiaugiamės, kartais virsta nauja teatrine kalba. Viskas priklauso nuo santykio ir mąstymo", - LŽ sakė R.Tuminas. Tikėtina, kad žiūrovai tas naująsias atodangas išvys ir kris į jas su svaiginamu malonumu. Tačiau viena naujovė jiems tikrai garantuojama - susitikimas su jaunais ir talentingais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktoriais, R.Tumino vadovaujamos aktorių klasės auklėtiniais. Spektaklyje vaidina Josifas Baliukevičius, Daumantas Ciunis, Tadas Gryn, Tomas Kliukas, Martynas Nedzinskas, Indrė Patkauskaitė, Miglė Polikevičiūtė, Miglė Rimaitytė, Tomas Rinkūnas, Tomas Stirna, Agnė Šataitė, Toma Vaškevičiūtė. "Tikiuosi, kad žiūrovai juos įvertins ir įsimins", - sakė režisierius. Pjesės scenografijos autorius Valentinas Tudorakė, kostiumų dailininkė Diana Lozoraitienė.

Pats A.Čechovas "Žuvėdrą" vadino komedija, suvokdamas, kad didžiulės žmogaus pastangos siekti laimės, laisvės taip ir liks neįgyvendintos. "Jis stebėjo žmogiškąsias dramas ir šypsojosi. Žmonija rašytojui buvo panaši į skruzdėlyną, nematantį galingos jėgos - gal žmogaus, gal žvėries, - stebinčios jį iš šalies ir galinčios sugriauti visas pastangas. Lygiai taip ir mes esame pasmerkti ieškoti pažadėtos laimės, bet kažin ar mums pasiseks", - svarstė režisierius. Pasak jo, A.Čechovas - labai šiuolaikiškas. "Regis, jis kalba apie dabartinę mūsų šviesuomenę", - sakė R.Tuminas. Prie naujo "Žuvėdros" skrydžio bus prisidėjęs ir poetas Sigitas Parulskis, išvertęs pjesę specialiai šiam pastatymui.

Išliks repertuare

Suderinti darbo Maskvoje ir repeticijų Vilniuje grafikus R.Tuminui labai sudėtinga. Nors aktoriai visur panašūs, pasak jo, keičiasi ritmai, masteliai. Kitoks ir laikas. "Maskvoje juntama didžiulė laiko duobė, iš kurios privalai išsikapstyti. O Lietuvoje priešingai - lyguma, kurią reikia išjudinti, pašiaušti. Teatre, kuris toks pats ir ten, ir čia, kartais pavyksta pajusti pilnatvę, bet tokių akimirkų nedaug", - prisipažino režisierius. Statydamas spektaklį, R.Tuminas su jaunaisiais aktoriais praleido pastarąsias tris savaites. Vaidinimas jau buvo parengtas vasarą kaip diplominis auklėtinių darbas. Dabar kūrinys gludinamas, derinamas. "Aktoriai bręsta ir, manau, spektaklis turi teisę būti Mažojo teatro repertuare", - sakė R.Tuminas, kartu pripažindamas, kad į teatrą šiomis dienomis vis dar ateina kamuojamas nerimo. Viename veiksme, pasak jo, aktoriai vaidina labai gerai, kitame - prasčiau. "Greičiausiai, tai patirties stoka", - spėjo statytojas.

Metas grįžti?

Maskvos J.Vachtangovo teatras R.Tuminui - sudėtingas, kietas ir šaltokas. "Praeities aristokratizmo ir šių dienų chuliganizmo mišinys", - nusijuokė režisierius. Jis nesitikėjo per tokį trumpą laiką išjudinti įstaigos tėkmę. Šurmulį, nepasitenkinimą sukėlė į teatro šeimą R.Tumino priimtas jaunimas. Tačiau viskas matuojama spektaklio sėkme. "Ji mus aplankė, o nugalėtojai, kaip sakoma, neteisiami", - pabrėžė teatro vadovas. Dirbta intensyviai, per pusmetį J.Vachtangovo scenoje įvyko keturios premjeros. "Didesnė trupės dalis buvo užimta, šurmuliavome, repetavome. Ir po ilgų sąstingio ir tylos metų teatre atsirado nauja kūrybinė atmosfera", - pagrįstai didžiavosi R.Tuminas. Kitaip ir negalėjo būti. "Nėra buitinių rūpesčių, viskas pristatoma, atnešama, pateikiama. Tad ką daugiau beveiksi - visą laiką atiduodi darbui. Kartais aplanko Lietuvos ilgesys, mažo teatro ilgesys. Arba neviltis, kai svarstai, ar reikėjo žengti šį žingsnį. Tai irgi skatino užsimiršti ir nerti į teatrinę erdvę", - kalbėjo režisierius. 2008-aisiais J.Vachtangovo teatras Maskvoje tapo sezono lyderiu. "Na tai va, gal jau laikas grįžti namo? - retoriškai klausė R.Tuminas. - Svarbu išvesti į lyderius, o toliau jie bėgs patys." Režisierius dar turi įsipareigojimų, tad sprendimo akimirka turės palūkėti vasaros.

Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės