Kultūrinės/ kūrybinės industrijos
„Creative Clusters“ konferencija Glasgow:

pasaulinė diskusija apie kūrybinę ekonomiką

 

Tęsdami kultūrinių industrijų plėtros temą uostamiestyje publikuojame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės įspūdžius iš 2008 m. lapkričio 17 – 20 d. Glasgow mieste, Škotija, vykusios tarptautinės konferencijos „Creative Clusters“. 


Goda GIEDRAITYTĖ

Konferencijoje pranešimus šiemet skaitė 50 pranešėjų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių: Japonijos, Šveicarijos, D. Britanijos, Brazilijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Lietuvos, Estijos, Barbadoso, Ispanijos, Kanados ir kt. Norint tapti konferencijos pranešėju (buvo pateikta daugiau nei 300 paraiškų), teko pereiti dviejų etapų atranką ir sulaukti kompetetingos tarptautinės komisijos įvertinimo.

Konferencijoje buvo suformuluotos penkios temos: „Kūrybinė ekonomika mažose šalyse“, „Judantys paveiksliukai internete: audiovizualinių medijų poveikis regionų ekonomikai“, „“Festivalių politika: kūrybinė ekonomika ir masiniai renginiai“, „Strateginis valdymas kūrybinės ekonomikos kontekste“, „Ilga Glasgow kūrybinės ekonomikos istorija“. Keturias dienas trukusioje konferencijoje vyko po tris sesijas tris kartus per dieną.

Tarp įdomiausių sesijų paminėtinos: „Permąstant miestą: kūrybingumas miesto politikoje“ (ypač kanadiečio dr. Grego Baekerio pranešimas apie kūrybinio miesto planavimo dokumentą, įtrauktą į Toronto miesto Ekonominio vystymosi strategiją. Dokumento tikslas – pateikti priemonių planą, kuris padėtų geriau integruoti kultūrą į miesto žemės panaudojimo planavimo sistemą), „Miestų transformacijos kultūros įtakoje: Glasgow, Singapūras, Gateshead“ (ypatingo dėmesio sulaukusi sesija, kurios metu pristatyti realiai įgyvendinti projektai, siekiantys pakeisti miesto įvaizdį ir suformuoti naujus uždavinius miesto plėtrai ir patrauklumui), „Klasterių strategijos: Kinija, Ontario ir Šiaurės regionas“ (išsiskyrė Ontario (Kanada) kultūros ministerijos viceministro Steveno Davidsono pranešimas apie politinę regiono valdžios savimonę ir konkrečias priemones, siekiant plėtoti ekonominio regiono klasterio galimybes), „Kūrybinės ateitys: nauji tyrimai kūrybinės ekonomikos ateities srityje“ (Japonijos ir D. Britanijos pranešėjai pristatė savo vizijas ir parengtus dokumentus, siekiant KE plėtros ir kūrybiškumo integracijos į ūkio sektorių iki 2025 m.).

Nepaisant iš tiesų vertingų pranešimų, turiu pastebėti, jog keletas sesijų nuvylė. Pavyzdžiui, „Creative Britain“: Jungtinės Karalystės kūrybinės ekonomikos programa“. Naujai parengto dokumento pristatymas apsiribojo abstrakčių tiesų dėstymu ir bendromis frazėmis, taip ir nesugebant jų atskleisti konkrečių veiksmų strategijos šviesoje. Analogiškai silpna buvo ir sesija „Po festivalio reklama“. Vietoj festivalių, kaip svarbaus KE reiškinio, analizės, buvo pateikta paviršutiniška įvairių Europoje vykstančių festivalių samplaika.

      

Pirmasis kultūrinių  industrijų principu veikiantis  Kultūrpolio Meno Kiemas, Klaipėdoje

 

Sesijoje „Kūrybinės industrijos Baltijos regione“ pranešimus pristatė šio teksto autorė Goda Giedraitytė, bendrovės „Enterprise Estonia“ Kūrybinės ekonomikos vystymo programos projektų direktorius Georg Poslawski ir Liina Penttila, programos „Creative Tampere“ koordinatorė.

Įdomu, jog visuose regionuose išryškėjo skirtingos pozicijos į KI sektorių ir ypač priemonės, padedančios jų vystymuisi ir plėtrai. Pasirodo, suomiai aktyviai vykdo KI rėmimo programas, o estai, suvokdami KI labiau kaip ekonominį nei kultūrinį sektorių, jas vysto per verslo plėtros projektų grandį. Tuo tarpu Lietuvoje labiau orientuojamasi į apčiuopiamų objektų, t.y. menų inkubatorių (populiariau vadinamų fabrikais) kūrimą. Nepaisant skirtumų, užsienio ekspertai teigiamai įvertino tokią greičiau intuityvaus nei strategiškai pagrįsto KI vystymosi Baltijos regione tendenciją, pabrėždami, jog daug svarbiau yra tiesiog daryti nei, kaip dažnai pasitaiko užsienio praktikose, – užstrigti formuluojant apibrėžimus ir definicijas.

 

Svarbu pabrėžti, jog dalyvaujant tokio masto konferencijoje, suvoki du dalykus – iš vienos pusės – kiek mažai KI ir KE sektorius apskritai (ar bent jau nuosekliai, sąmoningai) yra vystomi Lietuvoje (kitų šalių atstovai į konferenciją atvyko ištisomis delegacijomis), o iš kitos – jog neretai šia idėja yra pernelyg manipuliuojama, prie KE reiškinio pritraukiant arba „pritempiant“ visa, kas tik įmanoma. Akivaizdi britų invazija į šią sferą ir įvairiausių strateginių dokumentų publikavimo gausa net primena savotišką panacėją, kuri ironiškai atliepia naujos mados vaikymąsi.

 

Nepaisant to, bendrame pranešimų kontekste suvoki, jog būtent kūrybinio sektoriaus veiklų vystymasis daugeliui įmonių bei miestų iš tiesų tapo galimybe pervertinti savo turinį ir įvaizdį bei suformuoti visai kitus, novatoriškus uždavinius savęs populiarinimui. Pavyzdžiui, viena geriausiai kūrybiškai veikiančių verslo įmonių „LEGO“ (Danija), susidūrusi su globaliniais interneto iššūkiais ir autorinių teisių problemomis, sugebėjo prisitaikyti ir performuluoti griežtas įmonės pozicijas, tiesiog pakviesdama visus interneto vartotojus tapti LEGO žaislų kūrėjais, t.y. savotiškais lojaliais įmonės darbuotojais.

 

Apibendrinant, norėtųsi pabaigti konferencijos metu išgirstomis tiesomis:

  • Kūrybiškumas yra galinga jėga, todėl kūrybinės ekonomikos esmė gali būti apibrėžta kaip 1 + 1 > 2;
  • Po kelerių metų KE sektoriaus lydere taps Azija (tačiau reikia turėti omeny kiek kitonišką rytiečių suvokimą. Ten KI gali būti priskirtas net 2000 dailininkų kaimelis, kuriame yra daromos garsių Kinijos meistrų kūrinių kopijos);
  •  Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas švietimui (pavyzdžiui, Gateshead (JK) miestas, siekdamas pokyčių, visų pirma investavo į universitetų atsinaujinimą, o Singapūre jau dabar rengiamos darbuotojų perkvalifikavimo programos ateities darbo poreikiams).

Telieka jos atviros pamąstymui, o gal taps pagrindu straipsnio tęsiniui? Beje, kaip ir minėjau, KI sektorius ypač išplėtotas Jungtinėje Karalystėje. Būtent todėl visos ligšiolinės konferencijos vyko šios šalies geografiniame areale. Tačiau, juntant pasaulinį susidomėjimą ir šio sektoriaus augimą – ateinančiais metais konferencijos dislokacijos vietą siūloma perkelti į kitą pasaulio vietą. Tebūnie ir tai atvira galimybė...

 

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės