Kultūrinės/ kūrybinės industrijos
Klaipėda inicijavo tarptautinį kūrybinių miestų tinklo steigimą

2008-12-19

Pirmą kartą Klaipėdos miestas yra įtrauktas į naują Europos kūrybinių miestų - partnerių tinklą CITIES. Tinklą sudaro šie miestai: Didžiosios Britanijos (Canterbury), Ispanijos (Sevilla ir Gijon), Italijos (Venice ir Modena), Portugalijos (Lisbon), Slovėnijos (Celje), Suomijos (Tampere), Vengrijos (Szentendre) ir Lietuvos (Klaipėda). Kūrybinių industrijų plėtrai skirto projekto iniciatoriai - VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) ir Klaipėdos miesto savivaldybė (vedantysis projekto partneris). Pagrindinis projekto tikslas – keistis partnerių miestų gerąja patirtimi, pagerinti vietinę ir regioninę politiką, skatinančią kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą. Projektas vyks trejus metus. Plačiau apie projektą pasakoja KEPA direktorė Raimonda Laužikienė.

- Kuo šis projektas žada būti naudingas uostamiesčiui, kultūrinių industrijų sferoje žengiančiam pirmuosius žingsnius?   

- Teisingai pastebėjote,  Klaipėdoje kūrybinių industrijų sąvoka dar embrioninėje stadijoje, kol kas nėra praktiškai išbandytų programų ir juridinės bazės, skirtos kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms. Lietuvoje tik praėjusiais metais priimta pirmoji Kultūros ministro įsakymu patvirtinta strategija, skirta kūrybinių industrijų skatinimui ir plėtrai. Deja, ji yra bendrojo pobūdžio ir sunkiai pritaikoma vietinėms miestų ir rajonų sąlygoms.

Naujajame ES finansiniame laikotarpyje Klaipėda vienintelė iš Baltijos šalių laimėjo finansavimą iš šios ES tarptautinės Interreg programos, 14 projektų konkuravus į vieną vietą. Tai iš tiesų didelis laimėjimas ir įkvėpimo šaltinis projekto vykdytojams. Bendra projekto vertė - 1,55 mln eur. 

KEPOS inicijuoto projekto metu yra planuojama daug tarptautinių edukacinių renginių. Bus surengtos 2 didelės tarptautinės konferencijos, viena iš jų 2011 metais vyks Klaipėdoje. Jau šią vasarą pakviesime visus pageidaujančius į Klaipėdoje vykstančius tarptautinius teminius mokymus, skirtus dizainui, viešų erdvių ir vizualiniams menams. Tokių renginių metu vyksta labai intensyvus patirties perdavimas, užmezgami nauji tarptautiniai kontaktai, pristatomos savo ir gimsta naujos idėjos. Šias projektines veiklas paversime uostamiesčio kultūrinio potencialo galimybes reprezentuojančiais forumais. Visu pirma reikia, kad mus pastebėtų ir mūsų galimybes įvertintų daugiau praktinės patirties turintys užsienio kolegos. Tuomet taps lengviau integruoti į ES kultūrinių industrijų rinką ir mūsų produktą. Kol kas Klaipėdoje sėkmingai šia linkme žengia tik Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, su KEPOS ir savivaldybės pagalba 2006 - 2007m. realizavęs Interreg IIIA programos projektą „Tradiciniai amatai ir menai skatinant verslumą ir turizmą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje“. Laimėti ir įgyvendinti projektą – tai tik pusė darbo,  svarbiausią praplėsti ir tęsti jo metu pradėtas veiklas. Minėto projekto metu pastatytose „Meno kiemo“ dirbtuvėse šiandien veikiantys neformalios meninės edukacijos kursai suaugusiems -  „Senamiesčio akademija“, yra puikiausias kūrybinių industrijų pavyzdys.

- Kaip palygintumėte mūsų ir projekto partnerių įdirbį iš jau „kultūrindustriškai“ įsibėgėjusių šalių?

- Gižone (Ispanija) gruodžio 10, 11 d. vykusioje pirmojoje projekto tarptautinėje konferencijoje maloniai nustebino partnerių patirtis, plėtojant kūrybinių industrijų sektorių bei sėkmingai išbandytą vietinių programų,  skirtų KI sektoriaus plėtrai užtikrinti, gausa. Vykau į konferenciją klausdama – ar realiai kūrybiškumas ir kūrybos iniciatyvos gali būti skatinamos „iš viršaus“, inicijuojamos politiniame lygmenyje?  Grįžau su aiškiu atsakymu – tai įmanoma! Projekto  partnerių miestuose, sukūrus minėtas industrijas palaikantį įstatyminį pagrindą, į viešas erdves, studijas, kūrybinių inovacijų, meno ir mokslo centrus, procesus, festivalius,  projektus ir pan.  pritraukiami kūrėjai bei investuotojai. Šie projektai finansuojami siekiant mišrios partnerystės - pritraukiamos stambios pramonės įmonės, privatūs ir valstybiniai fondai, mecenatai, didelę dalį reikiamų lėšų skiria vietos savivaldybė.

Gižonas (Gijon), Ispanijos miestas, turintis 270 tūkst. gyventojų (vos didesnis už Klaipėdą), kuriame vyko pirmasis partnerių susitikimas, pasitvirtino milžinišką investicijų programą, kurią kuruoja savivaldybė ir vietinė regioninės plėtros agentūra. Pagal vieną iš šios programos krypčių jau kelis metus veikia Meno ir pramoninės kūrybos centras LABoral (virš 20 tūkst. kv. m), sugebėjęs pritraukti ir privačių investuotojų. Šiuolaikinio dizaino komplekse propaguojama technologijų kultūra, kūrybiniai tyrinėjimai, meno ir kūrybos industrijų difuzija. Mūsų vizito metu ten buvo eksponuojama gausi tarptautinė pramoninio dizaino ekspozicija (dalyviai - nuo studentų iki garsių profesionalų). Ekspozicijos šūkis - „Aš nenoriu būti savo aplinkos produktas, aš noriu, kad aplinka būtų mano produktas!“. Pagavau save klausiant – kurgi ir kada paskutinį kartą mačiau mūsų Klaipėdos studentų dizainerių darbus taip erdviai, plačiai ir viešai eksponuojamus jungtinėje tarptautinėje ekspozicijoje su profesionalais? Nepamenu... Šalia LABoralio po kelių dienų iškilmingai bus atidarytas restauruotas Franko laikų architektūros paveldo kompleksas, perduotas universitetui ir teatrui, greta - Mokslų ir Inovacijų centras, įsikūrusios privačios inovatyvių technologijų kompanijos, vietinė televizija ir pan. Nenuostabu, kad Ispanijos euro-kūrybiškumo indeksas ekspertų įvertintas aukštai (Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atliekami), o pagal saviraiškos galimybes jie ekspertų įvertinti kaip palankiausia  šalis. Netoli Gijon yra garsusis Bilbao Guggenheimo muziejus (32,5 tūkst. kv. m). Jis tarsi patvirtina, kad viskas įmanoma- įstabus avangardisto architekto F.O. Gehry darbas meną ir kultūrą pavertė išskirtiniu eilinio Ispanijos miesto identiteto bruožu. Mūsų apsilankymo metu šį centrą buvo užplūdę moksleiviai – edukacinei veiklai ten sudarytos išskirtinės sąlygos. Betgi sezoninis faktorius veikia ir juos - nei turistų, nei eilių nebuvo, pats objektas žiemą sulaukia daugiausia tik vietinių dėmesio.

- Ar lengvai pritariama panašioms iniciatyvoms mūsų mieste? O kituose Lietuvos miestuose?

- Konkrečiai Klaipėdos neišskirčiau. Kalbėkime apie Lietuva apskritai. Čia bet kokie bandymai skatinti kūrybinę iniciatyvą, verslumą sunkiai finansuojami ir pripažįstami dėl pačių politikų bei valdininkų perdėto atsargumo ir juridinio neužtikrintumo – ar tai nepažeis kokio nors įstatymo? O gal ir dėl jų susidomėjimo stokos... Tuo tarpu net toks nedidelis Didžiosios Britanijos miestas Canterbury (40 000 gyv.) turi pasitvirtinęs apie kelias dešimtis įvairiausių specialių,  taip vadinamų „politikų“, „programų“, „tvarkų“ ir nutarimų, struktūriškai, koncepciškai ir juridiškai  įvardijančių bei apibendrinančių specifines kūrybines veiklas – meno festivalius, viešąjį meną, kūrybines studijas.  Be abejo, visos tos tvarkos numato ir nedviprasmišką finansinę paramą kūrėjams, apibrėžia finansinę naudą šiose procesuose dalyvaujantiems privatiems investuotojams, skatina jų susidomėjimą. Viešo ir privataus sektoriaus partnerystė kūrybinių industrijų srityje akcentuojama ir reglamentuojama daugelyje Europos vietinio ir regioninio lygmens programų.

Viešų investicijų logika kūrybinėje ekonomikoje panaši kaip ir kituose sektoriuose – įvertinama, kiek privačių lėšų pritraukiama ir darbo vietų sukuriama investavus tam tikrą sumą viešo kapitalo. Šis rodiklis, išsakytas partnerių susitikimo metu, išties įspūdingas, daugeliu atveju viršija ekonominį efektą, gaunamą mūsų valstybei investuojant į viešąją pramoninę infrastruktūrą.

-  Koks šiuo metu yra kūrybinių industrijų (KI) statusas Lietuvoje?

- Kaip ir kitose ES šalyse, Lietuvoje kūrybinių industrijų sektorius užima apie 3-4 vietą pridėtinio produkto kūrime. Pirmenybė tenka „sunkiosioms“ šakoms: mašinų gamybai, tekstilei, chemijos pramonei. Pati kūrybinių industrijų (KI) sąvoka yra nuolat transformuojama - nuo jos sektorių įvardinimo iki tokių apibendrinančių sąvokų kaip „Intelektinė nuosavybė ir visi jos naudotojai“ arba „Kūrybiškumas, kultūra ir paveldas“. Tačiau koks bebūtų jos apibūdinimas, visi sutinka, kad kultūra ir kūrybinės industrijos papildo viena kitą ir, kad tai daugiau negu tik pridėtinio produkto arba darbo vietų kūrimas. KI prigimtis ištrina ribas, ilgą laiką skyrusias kūrybą, meną ir pramonę, pripažįsta prekinio ženklo vertingumą, kuria pridėtinę vertę šalies, miesto identitetui, stiprina miesto bendruomenes, traukia turistus ir svečius; pagaliau, tai žymus postindustrinės ekonomikos, pagrįstos informacija, komponentas. Labai svarbi vieta kūrybinėje ekonomikoje skiriama dizainui- KI integruojančiam elementui ir ateities vizijos kūrėjui. Sekantys, 2009 metai, Europoje įvardinti  kūrybiškumo ir inovacijų metais, jie  sutampa su Vilniaus tapimu Europos kultūros sostine. Ar dar gali būti geresnis laikas atkreipti dėmesį į kūrybos ekonomikos sektoriaus, kuris Lietuvoje 2004 m. sudarė 1,7% BVP (Eurostart ir Emadeus tyrimo duomenimis), potenciją.

- Pakalbėkime konkrečiau apie KEPOS strategiją ir žingsnius kūrybinių industrijų baruose.

- Klaipėdos ekonominės plėtros agentūroje (KEPA) savivaldybės užsakymu šiuo metu pradedami kurti pirmieji procedūrų ir programų, skirtų vietiniam KI sektoriui projektai – tai senamiesčio komercinių patalpų suteikimo lengvatinėmis sąlygomis kūrybinėms veikloms tvarkos, senamiesčio verslumo skatinimo programa. Pastaroji taps jei ne išbandymu politikams ir juristams, tai tikrai KI atsiradimo Klaipėdoje lūžio tašku. Tai, kas ES senokai funkcionuoja, pas mus tik planuojama. Tokių vietinių programų, instrumentų ir tvarkų kūrimo tikslas - skatinti kūrybiškumą kaip ekonomikos vystymosi varomąją jėgą, paremtą viešos politikos rekomendacijomis ir miestų bei regionų veiksmų planu. Šių atskirų programų pagrindu bus sukurta Klaipėdos miesto kūrybinių industrijų strategija kuri apims:

  • veiklos sferų, įmonių, resursų ir kompetencijų apibūdinimą (kūrybinis miesto žemėlapis);
  • kūrybinių klasterių (tam tikros srities, vienas kitą papildančių įmonių ir institucijų susitelkimai) kūrimą;
  • dalyvavimą kūrybinių miestų partnerystės tinkluose;
  • kūrybinį urbanistinį regeneravimą (viešųjų erdvių pritaikymas kūrybinėms industrijoms);
  • kūrybinio verslumo skatinimą; 
  • strateginių veiksmų planą ir sėkmės indikatorius.

- Koks KEPO’s  vaidmuo naujausiame projekte? 

- Šiame tarptautiniame projekte subursime vietinę paramos grupę iš kūrybinio sektoriaus praktikų profesionalų, verslininkų, ekspertų, kultūrinių ir kūrybinių organizacijų atstovų. Grupė ne tik koordinuos projekto veiklas, bet ir realiai ištirs atskirų kūrybinių sektorių poreikius, analizuos ir spręs problemas, teiks inovacinius pasiūlymus. Planuojama į šią vietinę paramos grupę įtraukti ir ką tik įregistruotos Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos atstovą, kurioje steigėjo teisėmis dalyvauja ir VšĮ KEPA.

Tokia įvairiapusė veikla užtikrins Klaipėdos dalyvavimą ir kituose Europos komisijos remiamuose tinkluose, platformose bei tarptautinėse asociacijose, skirtose kultūrai bei kūrybinėms industrijoms, garantuos tiesioginę informacijos sklaidą kūrybiniam sektoriui, suteiks didesnes galimybes naujų paslaugų plėtrai ir produktams, padės formuoti aplinką, palankiai veiksiančią kultūros ir kūrybinių industrijų plėtrą. Tai svarbu, nes jei vietinėms ir nacionalinės paramos grupės bus veiksnios, atsiras galimybė įtakoti ir 2009 m.  Europos politinės iniciatyvas.

Tikimės, kad šis projektas, finansuojamas iš ES Interreg IVC programos, padės KEPAI geriau pasirengti kitais metais planuojamai Klaipėdos Kultūros fabriko statybai, formuoti palankesnes politikų nuostatas kūrybinės ekonomikos skatinimui.


Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės