Mare Liberum
Gitana Gugevičiūtė. Miestas kaip dienoraštis (6)

2010-05-25

Klaipėda – prieštarų miestas. Prieštaraujantis miestas. Sunkiai priimantis, lengvai paleidžiantis. Toli nuo centro, arčiau Vakarų. Pasyvus ir svajojantis. Kuriantis ir kartojantis, einantis pirmyn, stovintis vietoje. Kartais atrodo, kad be naujų prekybos centrų jame daugiau nieko naujo. Tik daugiau kalbų, mažiau teatrų... O gal yra ne taip? Gal čia kalta tik kasdienybės inercija, nugludinusi smegenų pakrantę ir nepalikusi erdvės nuostabai, norui eiti, ieškoti, tikėti(s ) ir sykiu kritiškumui, maištui prieš tai, kas akivaizdžiai prasta, „chaltūra“, kas tėra šlakai, atliekos, sukimštos į renginio / reginio dešrą?... Gal miesto veidas – tai tik tavo paties nuotaikų, minčių atspindys. Tik versija, kurios niekas nepatikrins, nebent apkaltins subjektyvumu. Gal.

Gegužės 17-23 d.

Šeštadienį prie Danės (Dangės) plūsta piliečiai - su vaiko skydu ant krūtinės, su partneriu, su gimine, po išdidaus vienišiaus vėliava. Madinga ponia gatvėje reklamuoja Zepter puodus. Ir aš praeinu pro ją, kad nereikėtų pasakyti, kiek uždirbu. Krantinės gyvos, skvereliuose ant žolytės šiandien sėdi žmonės (besituštinantiems šunims nu, nu, nu!). Visi tokie laisvi, malonūs (kuo ne Vokietija, mielieji?). Krykštauja laimingi vaikai (net aštriausių subkultūrų atstovai kelias valandas jų nebaus). Mano dukrai, besitaškančiai fontane, meiliai šypsosi saulės pakąstas vidutinio amžiaus bomžas. Savo gestų kalba mano dukra jam rodo: „Respect!“ Gražiakojė mergina it kuoką nusineša didelę puokštę gėlių. Minios išlydi senelį „Meridianą“ į Klaipėdos laivų remonto doką – tokį laivų SPA centrą, iš kurio atvirukų manekenas grįš spindintis sveikata beigi fiziniu grožiu. Ta proga dalis minios nusiteiks šėlioti iki ryto (pasiryžėlių sumažės staigiai atšalus orui), kita dalis eis miegoti tradicinę dvidešimt antrą valandą. Bet kol tai nutiks, įtempę raumenis vyrai temps mūsų miesto „simbolį“ (Trijų kryžių kalną, Gedimino pilį, Katedrą „viename daikte“) Danės upe link marių, sklandys Baltijos kelio dvasia. Jaučiu kaip solidarumas miniai senka... „Švyturio menų doke“ „prekiaujama“ sostinės kultūrine produkcija – už daugiau nei simbolinę kainą (15 Lt) įsigyju susitikimą teatru „Utopia“, rodančiu gedulingai – šventišką teatralizuotą koncertą „No concert“ (režisierius - Vidas Bareikis.). Aktoriukai plastiški, muzikalūs, įdomūs, tačiau... Mano ir kai kurių scenos profesionalų, žiūrėjusių pasirodymą, nuomonės išsiskiria. Tingiu diskutuoti. Minčių filmą suku atgal į ketvirtadienį.

Zebra poezijos filmų festivalio vadovas Thomas Zandegiacomo Del Bel. Skaistės Kazarauskaitės nuotr.

Ketvirtadienį kišu galvą į Klaipėdos parodų rūmų balioną – ten žiūriu režisieriaus Ralf Schemerberg poezijos filmą „Po pilkos dienos“ („Nach grauen Tagen“) pagal to paties pavadinimo Ingeborg Bachman eilėraštį. Ekrane - gausios šeimos nariai, rėkiantys ir triukšmaujantys savo gyvenimus. Su pėdkelnių siūle nuo bambos iki uodegikaulio (ir šiek tiek aukščiau) ant sofos sėdi pastėrusi šeimos gimdytoja - sekmadieniniuose namuose nėra tylaus kampelio: senoliai kretančiomis galvomis, triušiai narvelyje, vaikai, reikalaujantys pripūsti balioną. Diiiiiiiidelį! Šeimos reproduktorius naudojasi dulkių siurblio universalumu – štai didžiulio oro baliono bomba prie šeimos gimdytojos ausies. Įtampa ir alasas pasiekia kulminaciją. Kažkas vis tiek nutiks. Akimirka... ir išsprogusios motinos akys paskui save į balioną įsitempia nosį, ausis, plaukus, lūpas, deklamuojančias I. Bachmann eilėraštį: „Eine einzige Stunde frei sein! / Frei, fern! / Wie Nachtlieder in den Spähren. <...>“... Nieko nesuprantu - eilėraščių tekstus prieš renginį įbruko Skaistė (germaniste, padėk!), tačiau netikėtumas stebina. Regiu, kaip virš savo rėkiančios šeimos tylos balionu skrenda moteris, su kūno spalvos pėdkelnėmis. Oro balione ji geria tylos kavą, mėgaujasi tylos dušu, išrėkia save... Paskui dar klausausi (ir žiūriu), kaip „naująsias vertybes“ deklaruoja Antonello Farreta filmo „Tiesiog paneik šeimos vertybes“ („Just say no to family values“) poetas, eilinį kartą esu stebinama estų animacijos...

Tą ketvirtadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras ir Klaipėdos vokiečių bendrijos S. Dacho namai Klaipėdos parodų rūmuose pristatė Berlyno „Zebra Poetry Film Festival“ geriausius audiovizualinės poezijos darbus (dar „Vokiečių kultūros dienos 2010“ renginys) – apie dvidešimt animacinių, vaidybinių etc. viso pasaulio eksperimentinių filmų, kūrybingai interpretuojančių poeziją, drąsiai eksperimentuojančių įvairiomis technikomis. Tas ketvirtadienis - puiki nemokama proga susipažinti poezijos filmo fenomenu, pasaulyje matomu nuo 1950-ųjų. Tas ketvirtadienis – puiki proga prisiminti, kad Lietuva nėra kultūrinis aūlas: nors tarp Zebra poezijos filmų festivalio nugalėtojų mūsų šalis nefigūruoja, bet čia (po Lietuvos dangum) jau ne vieną ir ne tris kartus vyko audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“, savin įimantis pačius įvairiausius žanrus (audiovizualinės poezijos filmus, poetinius performansus, džiazo improvizacijas ir pan.), kultūringai nusisukantis nuo pseudodvasingos lietuvių lyrikos tradicijos (man labai patinka muzikali „AVaspo“ grupė. Rekomenduoju ir reklamuoju: www.avaspo.lt ). Jus domina netradicinės išraiškos formos, jūs mėginate poezijos tekstus išreikšti kitokiu būdu? Berlyno Literatūros dirbtuvės (Literaturwerkstatt Berlin) ir ”Interfilm Berlynas” kaip tik ruošiasi penktajam festivaliui ir kviečia teikti įrašus naujam konkursui (paskutinė pateikimo data birželio 14 d. Daugiau informacijos www.literaturwerkstatt.org). Gal tai jūsų šansas? Tik nesiteisinkite krize! „AVaspo“ siela Gabrielė Labanauskaitė sako: „Krizė tik padeda kūrybai. Idėjų generavimas ir finansinė padėtis nėra taip skausmingai susijusios. Kūrybingas žmogus negali nekurti. <...> Krizinė situacija yra labai dėkinga muzikai. Aišku, „n“ kartų sumažėjo honorarai, „n“ kartų pablogėjo ekonominė situacija, bet tai žlugdo ne „underground‘ą“, tai žlugdo „popsą“. Šia pozityvia mintimi ir baigime. Tikriausiai jūs neturite laiko. Iki.

Nuotraukos Lino Budavo: Laivybos sezono pradžios renginys „Klaipėdos laivų paradas - 2010“. "Laivų mūšis".

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai 4

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės