Mare Liberum
Upia. VLN: Vilniaus lygumų nutikimai

2009-01-28

„Rašymas lyg prostitucija. Iš pradžių tai darai iš meilės, paskui – keliems artimiausiems draugams, galiausiai – už pinigus“, – kažkada atsiduso (?) Moljeras. Pinigai rašantiems apie kultūrą Lietuvoje negresia, tad rašoma tiems keliems. Neatsižvelgiant į tai, pasakiusi „Taip“ kulturpolis.lt redaktoriui, susimąsčiau. Kaip mes gyvensime? Kaip auginsime, kaip auklėsime, kaip leisime į žmones? Kad būtų malonu, įdomu ir bent kiek naudinga. Kiekvieną savaitę. Ne tik tiems, keliems, bet ir man pačiai.

Kol galvojau, spėliojau ir būriau, Poškus, žiūrėk, ėmė ir pirmesnis sugalvojo mano per vėlai sugalvotus laiškus (laiškus iš muziejaus). Per daug laiškų – jau spamas (lietuviškai – brukalai, šlamštlaiškiai), fui. Tad jokių laiškų – vieni įspūdžiai, fragmentai ir pamokomos istorijos! Vilniaus miestelis tiesiog kupinas viso šio gėrio. Ne tik garbių muziejų, galerijų ir teatrų salėse. Pastarąsias šiame labai kultūringame tinklalapyje iškeisiu į parodų atidarymus, o dar geriau – jų pratęsimus, neprabangius, tačiau išskirtinius klubus ir kitas miesto kultūros kvapo turinčias vietas, koncertus, apie kuriuos nerašo „Laisvalaikis“, Vilniaus gatves ir žmones. Žmones labiausiai.

Juk kultūra ir yra žmonės. Vietos, kuriose jiems gera. Ženklai, kuriuos jie palieka iš didelio džiaugsmo, nuobodulio ar pykčio. Vaizdai, garsai ar tekstai, kuriuos jie sukuria grįžę iš gatvės, kavinės ar kaimynų, drabužiai, kuriais jie puošia save ir gatves, istorijos, kuriomis pasidalija. Skamba neoriai, tačiau yra svarbu. Ir įdomu.

Vakar sutikau kaimyną (žymų menininką), nešantį namo susuktas medžio kartis. Objektams. Drauge gavau ir istoriją. Apie tai, kaip pavargus nuo kasdienio tapymo tapymo tapymo, įkvėpimą ir kūrybos džiaugsmą padėjo atgauti... sistema. Paprasta: rytais – tapyba, po vakarienės – objektai, vasaromis – fotografija. Kūrybiška sistema ne uždaro, o priešingai – liepia keistis. Kartu įpareigoja atsikelti iš lovos ir neužsiplepėti su kaimynais iki nakties. Bėda tik tai, kad svetimų sistemų negali taip paprastai, kaip žadama įvairiose įvairiapusės sėkmės knygose, imti ir pritaikyti sau. Lieka tikėti to paties kaimyno pažadu, kad maniškė sistema irgi kada nors pas mane ateis. Tik negali žinoti, kurią naktį, rytą ir po kiek blaškymosi tai nutiks. Galvojau apie tai. Pagalvokim dar. O kitą savaitę eisim kur nors prasiblaškyti.

Rašant šį tekstą: perklausyti „C-Mon & Kipsky “. Išgertas puodelis normalios ir puodelis tirpios kavos. Užkąsta saldainiais „Karvutė“.


Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės