Mare Liberum
Rimantas Kmita. Šalin rankas nuo mūsų pornografijos!

2009-01-19

Atsitiko krizė. Todėl vis santūriau kalbama apie kultūros rėmimą, kultūros ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimą. Reikia veikti racionaliai. Nes kultūra yra neracionalus dalykas. Kultūra yra antstatas, be kurio prireikus galime apsieiti. Prireikė. Galima apsieiti ne tik be kultūros rėmimo, gal galima trumpam ar ilgėliau pabūti nekultūringam? O kai atgausim kvapą, imsim ir vėl sukultūringėsim.

Šventi mūsų laikų žodžiai – laisvoji rinka, mokesčių mokėtojai, racionalus lėšų paskirstymas. Valdo nebe elitas, o mokesčių mokėtojai. Bent jau taip jiems sakoma. Kartais jie tuo tiki. Kai politikai nusprendžia į orą su fejerverkais paleisti milijonus, jie šaukia – mokėtojų pinigai lekia į orą! Kai politikai nusprendžia – tiesa, daug rečiau – paremti elitinį meną, mokesčių mokėtojai sako – mūsų pinigai lekia į orą. Mes tuoj atvažiuosime pas jus su savo buldozeriais!

Gyvename pseudoegalitarizmo laikais, kai valdo masės ir sakoma, kad visi lygūs. Indų plovėja moka mokesčius – ji ir valdo. Taip jai sako. Eidama į rinkimus ji murma sau po nosimi – va dabar tai aš jums parodysiu! Paskelbus rezultatus laimėję paprastai parodo jai. Naujus mokesčius, sąskaitas ir kitokią gyvenimo išmintį.

Bet tie laimėjusieji nėra joks elitas, bent jau neturi jo požymių. Ir jiems patinka liaudiškas (masinis) menas, liaudiška (popsinė) muzika ir liaudiškas (tas, kur per televizorių) humoras. Laimėjusiųjų elitiškumą sudaro nebent tai, kad juos dažniau rodo per televizorių, paprastai dėl kito elitiškumo požymio – keistai augančių turtų. Jeigu ne jų, tai jų giminaičių. Tarsi kokie karaliai midai – viskas, prie ko jie prisiliečia, visa jų aplinka, giminės ir artimieji, virsta auksu. Saugiomis investicijomis.

Tokiais laikais investuoti į švietimą, skonio lavinimą ir apskritai kultūrą nereikia, nes nebėra jokio idealo, į kurį kultūringas žmogus turėtų orientuotis. Tai idealai taikosi prie realybės, vadinasi, prie mokesčių mokėtojų, kurie tik prabilus apie kokį nors elitinį meną, iškart ima spardytis kaip maži vaikai, kuriems kas nors nepatinka. Jie drąsiai reikalauja remti tokią kultūrą, kuri jiems priimtina, suprantama, nes pinigai taigi jų.

Pasitelkus tokią geležinę logiką, reikėtų remti pornografiją ir kičą, nes tai labiausiai patinka mokesčių mokėtojams. Pornografiniai puslapiai, net draudžiami ir persekiojami, išlieka populiariausi. Nes jie patinka mokesčių mokėtojams, pastarieji netgi pasiryžę už tai mokėti papilpdomai. Jeigu užtektinai investuotume, šioje srityje galėtume plėtoti savo žanrus ir tautinius stilius. Pavyzdžiui, iš gintaro sudėlioti pornografines scenas, kurias galima pardavinėti Klaipėdos teatro aikštėje arba Vilniuje Pilies gatvėje. Arba homoseksualių asmenų buitines bei meilės scenas. Kaip anksčiau graikai viską keldavo ant vazų, taip mes viską – į gintaro paveikslus. Todėl mokesčių mokėtojų vardu mes šaukiam: „Šalin rankas nuo mūsų pornografijos!

Racionalu ir teisinga. O ką gi daro užsienis? Kažkodėl visada visi viską ten žino geriau, ir iš jų reikia mokytis. Geriausia mokytis iš racionalesnių, o patys racionaliausi esą vokiečiai. Kanclerė Angela Merkel naujametėje kalboje praneša – mes turime ne tik ištverti krizę, bet turime sustiprėti, turime investuoti į aukštąsias mokyklas, į gamtos apsaugą. Gal ji galutinai susipyko su protu? Investuoti į universitetus? Gamtos apsaugą? Tegul jie tik veržiasi diržus. Kančia žmogų puošia. Rūpintojėlis yra mūsų provaizdis, o ypač tų visų menininkų. Girdėjom, kad be kančios jie negali kurti. Na ir tegul važiuoja iš čia, išvažiuos, o tada mūsų šalis bus dar labiau limpopo ir tada bus dar lengviau laimėti rinkimus.

 

Gerai jau gerai, nesiginčysiu ir neįrodinėsiu, kad grožis išgelbės pasaulį ar kad investicijos į kultūrą išspręs visas problemas. Fizinė, finansinė jėga, bent jau iš pirmo žvilgsnio, atrodo pranašesnė, o kadangi pasikliaujame tik tuo pirmuoju, trumpuoju žvilgsniu, tai ir mūsų „kultūra“ yra trumpalaikė: vis naujos ir vis greičiau kepamos muzikos žvaigždės, perkamiausių romanų autoriai, apžvalgininkai-autoritetai. Kas turi galios arba pinigų valdo pasaulį. Ką čia ir pridursi, nebent nuvalkiotą (ir nebūtinai suprastą) Jėzaus pasakymą – „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.“ Mes puikiausiai apsieiname be antrosios šio pasakymo dalies, nes kas kitas, jeigu ne mes patys ir esame viešpačiai, apie ką gi daugiau, jeigu ne apie mus, sukasi pasaulis ir saulė. Bent jau tuo mus nuo labo ryto iki labanakt įtikinėja televizija, visi tik išsižioję tenkina tariamus mūsų poreikius. Nemoralizuosiu, tik atkreipsiu dėmesį į tai, kad krizė ir yra tokio mąstymo rezultatas. Visos sistemos pamatas buvo vis augantis vartojimas, visi tikėjo naujuoju šauniuoju pasauliu, kuris gali tik gerėti, todėl traktorininkas ir indų plovėja nedvejodami ėmė pusės milijono paskolą, pirko namą, automobilį ir velveto kepurę su snapeliu ir saga. Paskui pasirodė, kad pasaulis yra negailestingas, kad jis niekšas! Ką jis sau leidžia! Ėmė ir nebegerėja, netgi blogėti pradėjo! Va ir bus jums neskaityti pasakų prieš miegą. Ten esama kuo geriausių ekonomikos pamokų, o viena pasakaitė apie augantį godumą (atsiprašau, vartojimą) baigiasi ašaromis ir pykčiu prie suskilusios geldos.

Anksčiau buvo griebiamasi už galvų, kai koks menininkas užimdavo aukštas valstybės pareigas, tarkim, tapdavo kultūros ministru. Dabar tauta pasakė: „Labanakt, maironiai!“, ir atidavė vairą į karnavalo vedlio rankas. Davė žaidimų, duos ir duonos. O čia staiga jis ėmė kalbėti apie krizę, triukus su diržais ir tai, kad dabar visą duoną jie nuo stalo pasiims, o mums liks tik trupiniai. Gal čia toks naujas žaidimas?

Sušukę: „Šalin rankas nuo mūsų karnavalo!“, dabar mokesčių mokėtojai bei rinkėjai gręžioja tas rankas it veltui kentėjęs Jobas: „Už ką, už ką, už ką?! Juk buvome tokie pavyzdingi varotojai, juk net vakariečiai turistai stebėdavosi mūsų prekybos centrų didybe, jau nekalbant apie tai, kaip sugebėdavome tai suderinti su mūsų pajamomis! O, Mamona, kodėl mus apleidai?!

Mamona tyli, bet jo ištikimųjų ratas nemažėja. Pavydėtinas atsidavimas.


Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės