Mare Liberum
Sandra Kliukaitė. "Paukščių naktipiečiai" fabrike – išprotėjusiems meno formų gurmanams

2008-12-30

Mistišką gruodžio 13-osios naktį oro temperatūra Lietuvoje nukrito žemiau 0 C°. Taksi vairuotojas išgirdęs, jog prieš vidurnaktį važiuojame į kadaise uždarytą sovietinį Kauno Aleksoto mėsos kombinatą, vis paklausdavo, ar tikrai?.. Tikrai, tikrai. Mat tą naktį buvusiame dešrų ir kitokių mėsiškų gėrybių fabrike šaltis niekam nerūpėjo, o termometro stulpelis vietomis pakildavo ir iki vidutinės Maroko ar Zimbabvės oro temperatūros vasarą. Šilumos priežastis - siaubingai erotiška menų fiesta, kurią fabrike surengė pasakiškų renginių meistrai "Pasaka iš rūsio", įkvėpti didžiojo siaubo meistro Alfredo Hitchcocko. Visos meno formos - muzika, teatras, kinas, perfomansai ir menininkų instaliacijos čia turėjo vieną tikslą - vakarėlio dalyvius įsileisti į naują, net slapčiausiose ir pavojingiausiose fantazijose nerėgėtą pasaulį, kuriame menas yra vienintelė neabejotinai išgyvenama realybė, priešprieša mūsų kasdienybės banalybei, kaukėms ir simuliacijai”.

Į keistąjį renginį, kaip ir reikėjo tikėtis, susirinko visa XXI-ojo amžiaus jaunoji Kauno bohema,  nekomercinės elektroninės muzikos gerbėjai, alternatyvieji diskotekininkai iš Vilniaus (atvežti spec. autobusu) ir kitokios nakties personos (pvz., ryški post-modernistinė vyriškos lyties persona, avėjusi auksiniais batais ir kokiu pusšimčiu karolių ant kaklo...). Taigi, netrukus kombinate įsikūrusiame Šibonio keramikos fabrike – makabriškoje pramoninėje erdvėje - prasidėjo renginio įkvėpėjo Hitchcocko filmas "Paukščiai" ("The Birds", 1963 m.). Filmas, kuriame žmonės virsta varnų lesalu, kuriame fatališka gražuolė ir būrys paukščių tampa nesuvokiamo sadizmo meistro Alfredo Hitckcocko siaubo įrankiu. Tačiau fabriko kino seanso žiūrovai, tapę baisių ekrano įvykių liudytojais, kažkodėl nepradeda alpti ar kitaip radikaliai reaguoti... Įkaitę nuo čia pat, didžiuliame katile, verdamo karšto vyno kai kurie paragauja dar siaubingesnio naktipiečių delikateso – tikros varnienos pagal unikalų bajoro Andriaus Gudžinsko-Varnaėdo receptą. O taip pat sulaukia ir pirmos Lietuvoje, Europoje ir Pasaulyje knygos "Apie tai, ko dar nekrankė varnos" pristatymo. Tuo tarpu antroje mėsos fabriko erdvėje kino gurmanai mėgavosi mini kino teatru, pavadintu “Mėsos erotika”. Čia buvo rodoma šokiruojanti ir bjaurumo estetikos/erotikos pilna amerikiečių režisieriaus ir fotografo Russo Meyerio 7 dešimtmečio filmų retrospektyva.

Tiems, kam siaubo erotikos kinas nerūpėjo, galėjo klaidžioti fabriko teritorijoje suinstaliuotais mistikos kambariais. Tai ir siaubo dušas, “blue funk” instaliacija, Eroto fotoateljė, kurioje erotiniais vintage stiliaus apdarais pasipuošusios fotografės darė fotosesijas, “Mighty boosh” kino salė ir, žinoma, Skardinis muzikos kubas! Čia kartu su blues, reggae ir old school muzikiniais ritmais šėlo linksmiausiai nusiteikę vakaro dalyviai. Šalia veikė ir pats linksmiausias fabriko baras, kurio personalas dvelkė karnavališka septinto ar aštunto dešimtmečio miksuota erotika, pseudodisco estetika ar panašia stilistika... Čia ekonominės krizės fenomenas trumpam nustojo egzistavęs, o pinigėliai už prekes buvo kraunami į tikrą žaislinį baro kasos aparatą... Tokia tad postmodernistinė vartotojiška fabriko kultūra... Nakčiai įpusėjus, dauguma fabriko dalyvių sulėkė į plastiškų judesių ir keistų mimikų performansą, kuriame pasirodė Kauno Pantomimos teatro aktoriai. Po šio spektaklio kiek išprotėjusi meno gurmanų armija suplūdo į fabriko kiemą - begarsį ugnies šokio performansą “Baimės atlygis”, vizualiai pratęsusį mimų pasirodymą (tiesa, kodėl tas šokis buvo begarsis man taip ir liko neaišku...).

Judesio performansams pasibaigus – prasidėjo tikro garso performansai. Pirmą kartą Lietuvoje - gyvas Robobt Japonomat koncertas su gitara, fleita ir būgnais. Netrukus po jo į sceną žengia vietinis elektronikos „dievas“ - „Auksinis Parazitas“ (Golden Parazyth), savo elektriniais garsais ir vokalu privertęs šokti visą fabriko korpusą. Fabrikas ošia lyg daugiaserijinis vaizdo klipas, kiekvienoje erdvėje vyksta kas nors kita: kas stebi filmą, kas mėtosi pagalvėmis ar pripučiamomis lėlėmis mistikos kambariuose, kas fotografuojasi, kas tiesiog komunikuoja su kiek kvanktelėjusiais meno formų gurmanais. Iki soties prisimėgavę kino košmarais ir kitomis pramogomis, ištvermingiausi dalyviai sulaukia prie naktinio muzikinio vairo stojančių Pako ir Žilvino Noruišio dueto. Pasidavę švelniam garsų terorui, „fabrikantai“ šėlsta iki ryto...

Taigi, netipiškas meno formų kratinys buvo skanus ir žadantis neblogą pradžią lietuviškų kultūrinių renginių tradicijai pramoninėse erdvėse. Labai panašu, kad užsienyje seniai populiari meno ir kultūros fabrikų tendencija atkeliauja ir į kadaise industrinį miestą – Kauną. Laukime tęsinio...

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės