Mare Liberum
Upia. Batai

2008-12-18

Dalykiniame pasaulyje manoma, kad daugiausiai „kalbantys“ žmogaus atributai yra laikrodis ir batai. Kultūrpolis.lt kaip naujas kultūrinis pasaulis jaučia pareigą apibrėžti svarbiuosius menininkų ir kitų kultūrininkų atributus. Akivaizdu, tai tikrai nebus laikrodis. Jie pametami, sudaužomi, paliekami, jie verčia skaičiuoti ir planuoti ir apskritai atrodo kažkaip „versliškai“, kas šiomis dienomis jau yra „ne lygis“.

Tad atėjo laikas atvirai ir garsiai prabilti svarbia mūsų kultūrai tema – menininkų batus. Apskritai – batus. Dar ankstyvoje paauglystėje depešai mane mokė: „try walking in my shoes“. O kieno batuose įdomiausia vaikščioti, jei ne menininkų? Juo labiau, kad batai – visa simbolika. Nutapyti seni auliniai aiškiai ir raiškiai pasakoja apie Van Gogho metafizinį ir fizinį nuovargį. Prieš kelis metus Vilniuje rodytame Dovilės Budreikaitės fotografijų cikle „Portretai“, už žymius Lietuvos kultūros veikėjus kalbėjo jų batai. Buvo gal net įdomiau (smalsiau) nei dvasingi veidai ir protingos akys...

Štai šiomis dienomis labai populiarus menininkas Deimantas Narkevičius Lietuvoje išgarsėjo ne dėl savo vardo, o batų dėka. Gūdžiais 1994-aisiais žmogus nepagailėjo poros juodų batų, pripildė juos druskos, pavadino “Per ilgai ant paaukštinimo” ir tapo žinomas. Šiais metais gavo labai prestižinį apdovanojimą, skiriamą įtakingiausiems Europos šiuolaikinio meno kūrėjams, todėl dabar mes jį gerbiame dar labiau, o Kultūros ministerija, nepaisydama to, kad menininkas dar visai jaunas ir lyg ir niekuo neserga, net suskubo jam įteikti Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Geri batai apskritai yra lygis. Štai David Bowie susitiko kažkada su Andy Warholu. Warholas iš pradžių nelabai norėjo su Bowie bendrauti, gal šiaip tą dieną nuotaikos nebuvo. Bet kai tik pamatė jo prabangiuosius batus (šioje vietoje pasistenkite įsivaizduoti Tikrai Prabangius Ekstravagantiškus Batus), iš karto viską suprato, nuotaika pasitaisė ir jie kuo maloniausiai pabendravo, gal net ką apkalbėjo ar komplimentą vienas kitam pasakė. Kultūringai.

Štai buvau Ray Bartkaus parodos atidaryme Vilniuje. Lyg ir viskas gerai, bet kažkas lyg ir nelabai. Galbūt net kaip Warholui Bowie susitikus. Koncepcija lyg ir gera: pinigai, meilė, religija. Ir nenuobodu. Ir pats autorius taip gražiai ir aiškiai apie kiekvieną kūrinį kalba. Bet vis kažko trūksta... Žvilgsnis į menininko batus viską išsprendė. Batai sustatė viską į vietas. Jie privertė širdį plakti stipriau. Ta juoda stora puiki oda su kaubojiškai užsmailintais galais... Batai žinojo savo vertę. Jie gerai suprato savo nuostabumą. Nepakartojamumą. Eleganciją.

Lengva tikėti menininku, avinčiu tokius batus. Tai reiškia, kad jis savo kūrinius parduoda, ne šiaip. Geri batai pasąmonei praneša, kad jų savininkas ant žemės stovi tvirtai. Ne šiaip tvirtai, o elegantiškai tvirtai. Tai tau ne reklaminės skrajutės ar užsakomieji spaudos pranešimai. Net ne nežinia kam žinomų užsienio galerijų sąrašas CV. Batai – štai kas yra tikrasis menininko veidrodis. Todėl geriau jau jie būtų geri. Gal tai ir yra ta smulkmena, kurios trūksta pasaulio vis neužkariaujančiai, nors gilumu, turtingumu ir dvasingumu lygių turbūt neturinčiai lietuviškai kultūrai?


Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės