Tekstai
Rūta Jakštonienė. Klaipėdos dailės parodų rūmuose: „Žandikauliai be (m)oralinės jėgos“

Klaipėda. 2009-02-17

Klaipėdos dailės parodų rūmuose, kaip visada, gausi ekspozicijų įvairovė. Ši įvairovė dažniau stebina kiekybe, bet, deja, ne kokybe. Pirmame rūmų aukšte pristatomi E. Balsio meno gimnazijos absolventų, šiandien jau savarankišką kūrybos kelią tęsiančių jaunųjų kūrėjų, darbai. Kol kas sudėtinga vienareikšmiškai vertinti eksponuojamus tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos darbus. Objektyviai analizei trukdo darbuose jaučiama itin ryški buvusių dėstytojų įtaka, (ne)sąmoningai atkartojamas jų kūrybinis braižas.

Antrame aukšte – pomirtinė Klaipėdos menininkės Evelinos Strigauskaitės paroda  Veidų paslaptys 2, bei vilniečio menininko Ričardo Zdanavičiaus tapybos, koliažų, instaliacijos paroda Dialogas. Trumpai apie ją.

Yves Klein yra sakęs: „Tapybos esmė yra tas kažkas, tie „eterio klijai“, tas tarpinis produktas, kurį menininkas išskiria visa savo kūrybine būtim ir turi galios įdėti, inkrustuoti, įterpti į tapybinę paveikslo medžiagą“.*

R.Zdanavičiaus tapyboje yra visko, pasigedau tik vieno - to tarpinio, į tapybinę paveikslo medžiagą inkrustuoto produkto. Įvairaus formato, vertikaliai ir  horizontaliai į nedidelius kvadratėlius suskirstytose drobėse, viena kitą  „perrėkdamos“ į eklektišką visumą susilieja spalvos. Smulkų potėpį keičia stambūs grynos spalvos plotai, grubų faktūrinį paviršių - dekoratyvios plokštumos. Abstrakčią ornamentų mozaiką primenančių paveikslų erdvėse tai išryškėja, tai visiškai pranyksta statiškos žmonių figūros. Manipuliuodamas spalvomis autorius drobėse bando kurti nerūpestingą, hedonistinę atmosferą, deja, nepaliekančią gilesnio įspūdžio. Parodoje R. Zdanavičius pristato instaliaciją Daigai. Daugybė aptriušusių, iškritusiais dantimis ar visai bedančių žmogaus žandikaulio gipsinių muliažų, eksponuojami šalia aktyvaus kolorito, nemažo formato drobių, praranda nemenką dalį prasminio krūvio. Turėję atrodyti ironiškai ir šmaikščiai, žandikaulių muliažai tapo viso labo tik nebyli elementų sankaupa, neturinti profesionaliam menui būdingos (m)oralinės jėgos.

Įtaigiausi R.Zdanavičius darbai, kuriuose matome jo nevaržomus eksperimentus paveikslų paviršiais. Diptiche  Ženklų laiškai prieš tapydamas menininkas kiekvieną drobę supjausto į didelius netaisyklingus gabalus, kuriuos po to demonstratyviai negrabiai sukabina daugybe metalinių kabliukų, „šiurkščių“ siūlių net neketindamas slėpti.  Koliažas Kiaušinis - ovali dviejų metrų aukščio plokščia medinė forma, padengta panaudotų dažų tūbelių išklotinėmis, kurių kiekviena kruopščiai sutvirtinta metaliniais kabliukais. Kiekvieną tūbelės išklotinę Ričardas padengia skirtinga spalva. Kažkas tarp Matiso, Klimto, pop arto, bet neperžengiant sentimentaliai lyriško, artimo ir mielo lietuviškojo modernizmo ribų.

*Lucie - Smith E.Meno kryptys nuo 1945–ųjų: temos ir koncepcijos. Vilnius: R.Paknio leidykla, 1996, p. 124.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės