Tekstai
Rūta Jakštonienė. Imanentiniai bastūnų žemėlapiai

2009-09-03

Menininkas iš prigimties nomadas ir jo klajokliška dvasia, nepaisydama geopolitinių užkardų, socialiai įsigalėjusių principų, kas kartą peržengia ribas tarp kasdienybėje nusistovėjusių, rutina tapusių vertybinių normų, meta iššūkį moralei ir estetikai, standartiniams matymo ir mąstymo būdams. Kvestionuodamas žmogaus buvimo pasaulyje prasmę ir tikslus, šiandienos kūrėjas siūlo alternatyvius klausimų bei problemų sprendimo atvejus. Jie gali būti nevienareikšmiai, gal net nekorektiški, atrodyti pernelyg įžūlūs ar neįprasti, bet juk formalus, struktūruotas menas tapęs tik tam tikrų ideologijų iliustracija šiandien jau niekam nėra nei įdomus, nei juo labiau paveikus.

Parodoje „TRANZITAS“ menininkai iš Sankt-Peterburgo: Aleksandras Daševskis, Jurijus Štapakovas, Piotras Belyj ir Piotras Švecovas pasirinkę skirtingas išraiškos priemones, žanrą, siužetą komentuoja savo asmenines patirtis, kuria subjektyvių impresijų, patirtų kelyje Sankt-Peterburgas – Klaipėda, peizažus.

Aleksandras Daševskis instaliaciją „Vejantis ateitį“ kuria iš tapybos darbų ir nefunkcionalaus pobūdžio, keistas nuolaužas imituojančių objektų. Nedidelio formato drobėse - automobilio lango, jo rėme įmontuoto veidrodžio fragmentai perteikia tik konkretaus daikto ir jo atspindžio santykį. Žiūrovas neužčiuopia net menkiausios užuominos į aplinkoje egzistuojantį peizažą, žvilgsnis „užrakinamas“ klaustrofobiškoje erdvėje ir tik skiriamąsias kelio juostas primenanti horizontali balta linija, kurią menininkas brėžia ant žemiau paveikslų pritvirtintų objektų, leidžia pasąmonėje kuriamo vaizdinio trajektorijai judėti pirmyn.

Jurijus Štapakovas kelionės metu patirtas emocijas ir įspūdžius atskleidžia multiplikuotų grafikos atspaudų paviršiuose. Tvarkingai, tarsi, pedanto rašomo dienoraščio puslapiuose, grafikos darbuose fiksuojami skaičiai, žymi nuvažiuotus kilometrus. Darbe, kuris vadinasi 839, J. Štapakovas žaidžia spalva, popieriaus plokštumose taikliai atkartodamas lietuviškai tapybai būdingo kolorito niuansus. Subtiliai juos pagyvindamas ryškiu raudoniu pulsuojančiais skaičiais, iliustruoja asmenine patirtimi paremtą menininko- nomado pasakojimą.

Piotras Belyi savo darbe „Archyvas“ žiūrovo žvilgsnį projektuoja išdidintose, metaliniuose rėmuose įmontuotose skaidrėse. Jose esančius vaizdus iš tamsos, tarsi iš užmaršties, išplėšianti ryški lempų šviesa, kiekvienoje skaidrėje konstruoja intymų praeitis santykį su dabartimi. Pasak autoriaus šiame darbe jis „nagrinėja laiką tarsi neturinčią apimties materiją, kur neegzistuoja nei pradžia, nei pabaiga. Skaidrės iš nepažįstamų žmonių archyvų, seniai praradusios savo praktinę patirtį, nūnai tarnauja kaip artefaktai. Tylus, tarybinius laikus menantis pasaulis, ramūs didesnių įvykių nedrumsčiami gyvenimai šiandien atrodo lyg tolima ir tarsi net neegzistavusi praeitis.“

Kontroversiškiausias Piotro Švecovo darbas. Sekdamas arte povera stiliumi menininkas kuria instaliaciją, kurios radikalų įvaizdį apibūdina ne ką kotroversiškesniu pavadinimu - „Rusijos velnias“. Netvarių, kuklių, netvirtų medžiagų pagalba P. Švecovas improvizuoja „menas menui“   tema, ironiškai ir šmaikščiai demonstruoja požiūrį į jį supančią aplinką.

Klaipėdą nuo Sankt-Peterburgo skiria 839 kilometrai. Tai nemenka atkarpa laiko ir vietos atžvilgiu, tačiau nieko nereiškiantis atstumas imanentiniame klajūno žemėlapyje.

Autorės nuotraukos

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės