Tekstai
Hojat AMANI. Naujasis Irano menas. Iškilimas ir fenomenas

2012-11-15

Šiuolaikinis Irano menas, kuris kuriamas pačiame Irane nėra nuodugniai ištyrinėtas, o juolab „suklasifikuotas“ reiškinys. Pakankamai atvira šalis po 1979m. islamo revoliucijos, keliems dešimtmečiams apribojo savo santykius su Vakarų pasauliu. Tačiau šiuolaikinio meno tendencijos rado derlingą dirvą gana asketiškose vietos meno tradicijose. Šiuolaikinis menas Irane plėtojosi stichiškai. Su istorine šio neilgo periodo apžvalga supažindina Irano menininkas ir menotyrininkas Hojat Amani.

„Pastaraisiais metais dėl politinio, kultūrinio ir socialinio vystymosi ypatumų ir jų dėka sukurtos socialinės ir kultūrinės pažangos, mūsų šalies mene išryškėjo daug naujų tendencijų. Apibendrintai jas būtų galima pavadinti Naujuoju Menu (New Art), kuris tapo patrauklus jauniesiems kūrėjams. Vėlyvojo modernizmo, konceptualaus meno įtaka Irane tapo itin apčiuopiama prieš du-tris dešimtmečius. Konceptualiajai meno kūrybai Irane daugiausia įtakos darė XX a. septintajame dešimtmetyje Europoje ir JAV vyravusios meno srovės. Vėliau Irano menas pradėjo įgauti savo specifinius bruožus.

Norint išstudijuoti šį fenomeną svarbu apžvelgti faktorius, sąlygojusius Naujojo Meno iškilimą Irane ir Vakaruose ir sutelkti dėmesį į pagrindinius įvykius, kurie ir bus paminėti šiame tekste“, - sako H.Amani.

Naujojo Irano meno tendencijos ir kontekstas

1 pav. Marcos Gregorian. „Abqousht“. Instaliacija, 1970 m. 50x60 cm.Ankstyvajame septintajame dešimtmetyje Irane greta kitų stilių ir požiūrių ėmė vystytis konceptualizmas. Marcosas Gregorianas (Irano ir Armėnijos modernaus meno pradininkas) buvo vienas pirmųjų konceptualistų ir 1976 m. kartu su Siraku Malekniyanu, Massoudu Arabshahi, Farmarzu Pilaramu, Gh. Hosseinu Nami, A. Reza Daryabeigi ir Morteza Momayezu Teherane įkūrė „Laisvųjų dailininkų ir skulptorių grupę“. Šis kolektyvas formaliai veikti pradėjo po metų. Tuo metu, kai nuotraukų, video, skaidrių ir muzikos naudojimas mene dar nebuvo įprastas reiškinys, Gregorianas kartu su „Laisvąja grupe“ sukūrė pirmąją konceptualiojo meno ekspoziciją. Gregorianas gręžėsi į kasdienius objektus, akcentavo populiarias etnines formas, tradiciją. (žr. 1 pav.)

1357-aisiais (1979m.), prasidėjus Revoliucijai, konceptualieji kūriniai kurį laiką nebuvo pristatomi. Praėjus dviem dešimtmečiams po Islamo Revoliucijos jaunieji menininkai pradėjo naują konceptualaus meno kelią. Pokyčiai meninėje ir kultūrinėje šalies struktūroje lėmė konceptualiojo meno proveržį, o tai savo ruožtu sukūrė palankią dirvą teorinėms ir filosofinėms diskusijoms. Tai ir buvo pradžia to, kas vėliau pavadinta „Naujuoju Menu“. Naujos eros pokyčiai tapo pastebimi kūrybos atmosferoje ir socialiniame menininkų gyvenime. Nauja aplinka, sąlygota socialinių ir kultūrinių pokyčių bei pakitusių meno institucijų, leido atsirasti keturiems fenomenams. Pirmasis – naujos menininkų kartos, išauklėtos ir išmokslintos Islamo Respublikoje, atsiradimas. Menininkai pradėjo kalbėti universaliai, peržengė formaliojo išsilavinimo kanonus, mene pradėjo aktyviau naudoti išorinius šaltinius, pvz., internetą. Šios kartos menininkų požiūriai yra labai įvairūs ir skirtingi, grindžiami asmeniniais potyriais ir todėl neturi bendrų požymių. Dinamizmas vertė menininkus tapti ikonoklastais gerąja prasme, ieškoti naujos patirties ir tikrosios „šiuolaikiškumo“ esmės. Nors šioje kartoje buvo besieksponuojančių menininkų, tačiau stambiausias meninis renginys Irane įvyko 1380 (2001) metais. Instituciniame lygmenyje pirmoji konceptualaus meno paroda buvo surengta Teherano Šiuolaikinio meno muziejuje ir ją drąsiai galima pavadinti oficialia Naujojo Meno judėjimo Irane pradžia. Vyriausybės parama motyvavo jaunuosius kūrėjus pristatyti daug konceptualių darbų. To rezultatai dar akivaizdesni antrojoje surengtoje parodoje, kuri buvo pavadinta „Naujasis Menas“: darbai buvo kruopščiai atrinkti, juose aktyviai naudojamos medijos ir technologijos. Iš parteiktų 1200 darbų parodai buvo atrinkti 66. (2 pav.)

2 pav. Ramin Malakoti. „Unity“ („Vienybė“) . Instaliacija, 2001 m.

Paroda susilaukė skirtingų nuomonių - tiek meno kritikų, tiek ir eilinių žiūrovų.

1383 (2004)-aisiais Teherano Universiteto studentų klube surengta kita paroda, pavadinta „Trečiąja Naujojo Meno paroda“. Nors eksponuojamų darbų buvo mažiau nei antrojoje, tačiau kokybine prasme jie buvo akivaizdžiai geresni. Atrinkti 39 darbai iš 670. Kita paroda, pavadinimu „Persiškas Sodas“, su vyriausybės pagalba buvo surengta Teherano Šiuolaikinio meno centre. Pastarojoje pagrindiniu motyvu tapo persiškas sodas ir sodo schemų šiuolaikinė traktuotė. Ši paroda buvo suskirstyta į atskiras sekcijas (pvz., mokslas ir dokumentika), jose pristatyta 17 persiškų sodų. Čia pat veikė ir tokie skyriai kaip „Persiškas kilimas ir sodas“ arba „Persiškas paveikslas“. (žr. 3 pav.). Pagrindinėje parodos sekcijoje „Naujoji Perspektyva“ buvo pademonstruota 30 meno darbų. Juose kūrėjai demonstravo savo naują ir originalų požiūrį. Taip buvo suformuotas šiuolaikinio Irano meno, naujosios menininkų kartos ir jų inovatyvios sąveikos su medijomis įvaizdis.

Politinių, socialinių ir filosofinių motyvų vaizdavimas – dar vienas naujai gimęs fenomenas. Modernizmo apologetai, konkrečiai - dailininkai abstrakcionistai, vengė vaizduoti šiuos motyvus dėl teorinių ir konjunktūrinių priežasčių (todėl jie ir tapo abstrakcionistais) (žr.7- 10 pav.). Daugelis vadinamųjų konceptualiojo meno, Naujojo meno, Naujųjų medijų kūrinių, demonstruotų privačiose Teherano galerijose 1380-1384 (2001-2005m.), vaizdavo mitinius, mistinius ir egzistencinius požiūrius, o taip pat labai specifinius motyvus, susijusius su moterų ir jaunimo situacija ir vaidmenimis visuomenėje. Taip pat buvo aktualūs tapatumo, sociumo ir individo krizės, tradicijos ir modernumo konflikto klausimai. (žr. 4 pav.)

1398 (2007m.) Nacionalinio Pasipriešinimo dienos proga surengta Naujojo Meno paroda, pavadinta „Skrydis ir Pasipriešinimas“. Iš 400 kūrinių atrinkti 45, dauguma jų – video meno pavyzdžiai. Čia kartu su žymiais menininkais dalyvavo ir studentai. Tačiau ši paroda nebuvo labai sėkminga. Menininkams nepatiko parodos tema, atrankos pobūdis. Tais pačiais metais vasarą-rudenį Teherano Šiuolaikinio meno muziejuje įvyko dar viena Naujojo Meno paroda „Šiuolaikinio meno perspektyvos“. Čia pristatyti kai kurių Irano ir 24 užsienio menininkų darbai – tapyba, fotografija, video, performansai ir instaliacijos. Lankytojai turėjo galimybę susipažinti su daugialypėmis išraiškos formomis. (žr. 5 pav.)

Apibendrinant galima pasakyti, jog Naujojo Meno koncepcija Irane pradėjo formuotis prieš Revoliuciją; 1376-77 (1997-98 m.) - buvo atgaivinta, o 1380-86 (2001-2007m.) pasiekė savo zenitą. Remiantis aukščiau išvardytais faktais apie Irano Naująjį Meną galima daryti šias išvadas:

- Susiformavęs specifiniais pagrindais Naujasis Menas Irane sukūrė kokybiškai naują socialinę ir kultūrinę atmosferą, kur meno kūriniai tapo priimtini valstybinėms/vyriausybinėms organizacijoms;

- Naujasis Menas Irane niekuomet nebuvo nukreiptas prieš galerijų verslą, kadangi pastarasis niekada nebuvo stiprus. Naujojo Meno parodų populiarumas yra anapus lankytojų lūkesčių, kurie apsiribodavo kaligrafija ir persiškąja daile (miniatiūromis). Naujasis menas grindžiamas lankytojų smalsumu ir noru kasdieninius objektus pamatyti įgavusius kitokias formas, bet tose pačiose galerinėse ir muziejinėse erdvėse;

- Naujosios menininkų kartos pasirodymai ekspozicijose rodo jų polinkį į naujoves. Nors tarp Naujojo ir Akademinio meno šalininkų vyksta priešprieša, naujosios žiniasklaidos priemonės (internetas, palydovinė TV) sukuria labai platų informacinį kontekstą, tad menininkai neišvengiamai susiduria su savo kolegomis tarptautinėje plotmėje. Be to, akademinis menas jau nebepatenkina jaunosios kartos poreikių ieškoti naujų idėjų, patirčių bei požiūrių.

- Vyresniosios ir jaunosios kartos bendravimas, taip pat užsienyje kuriančių iraniečių dalyvavimas „Trečiojoje Naujo Meno parodoje“ rodo tarptautinį Naujojo Meno pripažinimą.

- Naujasis Menas Irane visuomet buvo remiamas privataus ir viešojo sektoriaus. Nesant finansinės paramos neįmanoma organizuoti parodų. Parodų organizavimas brangiai kainuoja, o eksponatai retai parduodami, todėl parodų rengėjai negauna jokio pelno. Tokios parodos dažniausiai rengiamos kultūriniais ir politiniais tikslais. Pavyzdžiui, Šiuolaikinio meno muziejus dalį savo biudžeto skyrė menininkams ir tik taip atsirado galimybė surengti pirmąją konceptualiojo meno parodą.

- Naujasis Menas Irane yra ryškiai įtakotas vietinės kultūros ir tradicijų. Kūrėjai atskleidžia skirtingus – mitinius, religinius, mistinius, egzistencinius – požiūrius. Matomi ir socialiai atviri kūriniai su agresyviu turiniu, pvz., darbas „Nukentėjėlis / Auka“ (“Victim/Sacrifice), demonstruotas Nyiavarano Kultūros namuose 1383 (2004m.). Atkreipiant dėmesį tiek į radikalųjį, tiek ir į estetinį šio kūrinio aspektą, jis laikytinas pastarųjų metų lūžio tašku.

- Iš įvairių meno sričių, kai kurios (pvz. Kūno menas) Naujajame Mene dėl religinių ir kultūrinių priežasčių nėra dažnai naudojamos (žr. 6 pav.). Kitos meno sritys, kaip antai instaliacijos, yra labai populiarios ir turi šaknis net senojoje Irano kultūroje.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės