Tekstai
Ignas Kazakevičius. Kulturpolis: nauja kultūros erdvė

2008-12-24

 
 Meno akcijos Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre: Tapybos akcija
„Kas nebijo kraujo!?“ – tapo Gintaras Palemonas Janonis. 2007


Kultūrpolis, arba Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC), įkurtas 2005-aisiais, reformavus „dvasiškai išsisėmusius“ Klaipėdos menininkų namus, kurie savo laiku atliko menininkus vienijančią funkciją. Pagrindinės centro veiklos sritys: kūrybinės industrijos, kultūros mainai, meninė edukacija, kultūros informacijos sklaida. Kultūrpolis – unikalus kultūros segmentas uostamiestyje, sujungęs meno demonstracijos, kultūros pažinimo, kūrybos ir jos reklamos procesus. Kūrybinį centro kompleksą sudaro keturios meno dirbtuvės: „Meno kiemas“, be kurio neįsivaizduojami vasaros sezono renginiai, dvi galerijos, konferencijų salė ir meno rezidentūra.

Parodos, meno akcijos, performansai, atvirų durų dienos... Tarptautiniai meno projektai Klaipėdoje, Lietuvoje, užsienyje. Grafikos bienalė „Now Art Now Future“. Kartą per metus – tautos „kultūros dienos“. ES kultūros projektai. Vasarą – kinas po atviru dangumi, dainuojamosios poezijos, akustinės muzikos vakarai. Rudenį – literatūros skaitymai, diskusijų klube – menotyrininkų, kuratorių paskaitos ir naujausios informacijos peržiūros. Taip pat kelionės į svarbiausius Europos meno renginius. Kultūrpolis tapo nauja kūrybingo laisvalaikio vieta Klaipėdos senamiestyje, kur susitinka ir šiuolaikinis menas, ir mokslas, ir klasika, ir verslas, o žiūrovas tampa ne tik bendraautoriumi, bet ir kūrėju. 

 
2-oji tarptautinė grafikos bienalė „Now Art Now Future“ –
grafikos užsiėmimus profesionalams veda Hiroaki Miyayama
(Japonija). 2008, Klaipėda


Kultūros situacija

Klaipėdoje, kaip ir bet kuriame Lietuvos mieste, kultūros renginiai suprantami kaip dailės ir fotografijos parodos, literatūros vakarai, knygų pristatymai, koncertai, spektakliai... Tik čia mažiau jaunųjų menininkų renginių, mažiau tarpdisciplininių menų, nes mažiau ir juos kuriančių, o dar mažiau suprantančių. Šie du aspektai susiję, kaip susijusi iš daugelio fragmentų sudaryta grandinė: reklama–edukacija–vartotojas–renginys–kūrėjas– kūrinys. Kiekviena „išsilavinusi“ galerija, kiekvienas meno centras siekia šių fragmentų jungties... Svarbiausia, kokią pridėtinę vertę sukuria. Be abejo, labai svarbu ir pasirinkta kryptis. Kultūrpolis siekia pristatyti kūrybos procesą. Nuo idėjos iki kūrinio, nuo eskizo iki naujo formato. Akcentuodamas ne renginį, bet reiškinį, Kulturpolis perduoda daugiau nei žinią. Daro tai informatyviai, kartais romantiškai, o kartais šokiruojamai, tačiau visada su intriga ir azartu.

Naujas KKKC administruojamas interneto portalas pradėjo veikti šiemet (www.kulturpolis.lt). Jis skirtas kultūros aktualijų importui ir eksportui iš Klaipėdos, Lietuvos ir „karštųjų“ pasaulio kultūrinių taškų. Be informacijos ir reklamos, portale pristatoma ir centro veikla, meno konkursai bei rezidencijos, stambiausi pasaulio meno renginiai, informacija apie Klaipėdos kultūros įstaigas ir organizacijas.


Projektas „Europos tautų kultūrinės iniciatyvos. 24 meno savaitės“,
skirtas 2008-iesiems Europos kultūrų dialogo metams.
Wolfgang Folmer (Vokietija)medžio raižinys ant 5 metrų guobos.
2008, Klaipėda

Eksperimentinė galerija. Procesas. Menininkas

Kultūrpolio galerijoje pristatomi šiuolaikiniai eksperimentiniai naujojo meno projektai. Prioritetas neteikiamas nė vienai sričiai, bet ieškoma jų sąlyčio, organiško papildymo naujadarais... Menas suvokiamas kaip komunikacijos priemonė. Čia atvykę menininkai ne tik rengia parodas, bet ir skaito paskaitas, demonstruoja kūrybos procesą, veda praktinius užsiėmimus ir meistriškumo pamokas. Galerijoje eksponuojamas tik vienas kūrinys ar jų ciklas, jo koncepcija, eskizai, kita papildoma informacija. Taigi galerija tampa laboratorija, kurioje kūrinys ir sukuriamas. Lankytojai gali stebėti kūrybos procesą, bendrauti su autoriumi ir pažinti jo kūrybos kontekstą. 

Menininkui suteikiama daug privilegijų – sumokamos kelionės, gyvenimo ir medžiagų išlaidos, leidžiama kalti vinis į sienas, jas tapyti, gręžti ir griauti, taškytis dažais... Per metus galerijoje pristatoma per 15 lietuvių ir užsienio autorių projektų. 

Meno kiemas

Kultūrpolio „Meno kiemo“ erdvė atsirado laimėjus Interreg programos projektą, kuris leido sukurti keturių visus metus veikiančių meno dirbtuvių kompleksą, įsigyti įrangos ir pradėti plačią veiklą. Tapyba, tekstilė, grafika, keramika, fotografija... 2007–2008 metais centre rezidavo 15 menininkų. Tarp jų – Nomeda ir Gediminas Urbonai, pristatę socialinę Gugenhaimo muziejaus refleksiją, vokietis Wolfgangas Folmeris, sujungęs skulptūrą ir medžio raižinį, bei kauniečiai Eglė Steponavičė, Žilvinas Labanauskas ir Vytas Steponavičius, keramikoje interpretavę žymių pasaulio tapytojų stilistiką bei paveikslų motyvus.    

Organizuojant renginius „Meno kieme“ siekiama išsiaiškinti, ar menas žmonėms įdomus ir svarbus (www.menokiemas.lt). Ar jiems labiau patinka žiūrėti, kaip kuria kiti, ar norėtų pabandyti patys? Žmonių kantrybė bandyta „tikros“ tapybos akcijomis. Cikle „Istorinio siužeto interpretacijos“ pozavo gyvi modeliai (tarp jų net avys ir gandrai!). Grojo gyva muzika, buvo šokėjos ir specialiai pagamintos dekoracijos... Su užmoju ir nesumeluotu entuziazmu padirbėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tapytojai bei grafikai V. Juodzevičienė, A. Ramanauskas, R. Klimavičius, V. Viningas, R. Martinionis, G. P. Janonis, E. Malinauskas, S. Armonas, A. Adriuškevičius, A. V. Burba, Ž. Augustinas. „Pagarbintas“ buvo Poussino aukso veršis, Rubenso bakchas su bakchante, rembrantiška skerdiena, Klimto „Bučinys“ ir Isodos Koryusai paveikslas „Fazanas vakaro lietuje“. Penkios gyvo meno akcijos. Penki skirtingi emociniai koloritai. Penkios skirtingos tapybos meno istorijos, kiekviena papasakota per tris valandas. Be abejo, sunku dirbti, kai minia tau spokso į nugarą, komentuoja ir turi vos tris valandas... Nėra kada mąstyti apie akcentus, tapybinę plastiką ir dvasingumą. Tačiau tokie momentiniai „šūviai“ žavūs improvizacija, emocija, bendravimu.

 


Bronė Gideikaitė-Neverdauskienė.
Projektas „Meno iškarpymas“. 2008, Klaipėda


Senamiesčio akademija

„Senamiesčio akademija“ sukurta žmonėms, kurie svajojo, tačiau netapo menininkais. Kultūrpolis buria į klubą kūrybiškai išdykusius suaugusius meno vartotojus, kuriems dėsto menininkai iš visos Lietuvos. Specialiai projektų dalyviams ir lankytojams parengtas visų meno sričių pusmečio studijų ciklas – „workshopas“. Nors šis angliškas žodis jau tapo bendriniu meno šnekoje, tačiau norminėje lietuvių kalboje vis dar sunkiai randa atitikmenį. Workshopu pavadinčiau kūrybinę sueigą, kai meistras bendrauja tik su žinančiais, ko pas jį atėjo. Tai – tam tikras ritualas, kur vyksta lygiavertis žinių priėmimas ir perdavimas. Šiandien menas labai sparčiai socializuojasi, t. y. tampa visuotine, visiems prieinama vertybe. Ar tai gresia meno prestižo ir menininko statuso devalvacija? „Senamiesčio akademijoje“ studentas visų pirma sužino, kuo vertinga menininko kūryba, kiek darbo jis įdeda sukurdamas kūrinį, ir patiria, jog menas yra tai, kas priverčia naujai pažvelgti į pasaulį.

Menas pastebėti meną

Rugpjūčio 27–29 dienomis Kultūrpolyje vyko projektas „Meno iškarpymas“, taikliai atspindintis centro strategiją. Akcija peraugo į parodą, o ši – į interaktyvų katalogą. Visi fragmentai, kurie kituose meno projektuose dažniausiai būna susiję tik tiek, kiek pristato idėją, informuoja ar sudomina žiūrovą, „Meno iškarpyme“ buvo susieti kaip vienas kitą papildančios proceso dalys. Meno akcija „maitino“ parodą žaliava, t. y. žiūrovų suneštais dėmėtais rūbais, parodoje buvo „užpatentuoti“ įvairūs metodai, kaip iškirpti dėmes iš jų aplinkos, o katalogas buvo sukonstruotas taip pat kaip dėmė, kurią galima iškarpyti ir pakeisti liečiant. Naujo Kultūrpolio projekto tikslas – pristatyti „artspotingą“ ir „markingą“ – dvi naujas meno formas, kurios palengvintų bendravimą tarp meno ir žiūrovo, žiūrovo ir kūrėjo.

Artspotingas (angl. spot – dėmė) vyksta tada, kai savo aplinkoje pastebite dėmę, nedelsdamas ją „išimate“ iš konteksto ir meniškai „apdorojate“. Visos technikos leistinos. Spotingas – tai detalės pastebėjimas ir improvizacija ją išlupant iš konteksto.

Markingas (angl.– to mark – pažymėti, žymė) vyksta tada, kai visuomeninėje aplinkoje pastebite fizinį materialios aplinkos pokytį, atsiradusį dėl atmosferos poveikio ir tam tikrose vietose žmonių vykdomos veiklos. Tuomet jį pažymite savo parašu ir paaiškinimu, kas suteikia jam meninio kūrinio statusą. Markingas – tai detalės pastebėjimas ir užfiksavimas paliekant ją aplinkoje.

Projektui „Meno iškarpymas“ pasirinkti daiktai – rūbai – žmogaus gyvenamojoje aplinkoje itin svarbūs. Jų yra daugiausia, jie labai įvairūs ir dažnai dėmėti... Meno procesas, t. y. dėmės išėmimas – tai mąstymas, kaip estetinį minusą paversti pliusu. Projekto tikslas – buityje pastebėti meniškumo akcentus (pirmąjį projekto etapą pristatė menininkės Bronė Gideikaitė-Neverdauskienė, Audra Andrulevičienė, Gabija Trutnevytė, Ligita Marcinkevičiūtė ir Laura Keblytė).


Ligita Marcinkevičiūtė. Projektas
„Meno iškarpymas“. 2008, Klaipėda

Komentaras

„Meno iškarpymo“ esmė – menas kiekvienam ir menas visur. „Artspotingas“ ir „markingas“ yra dvi socialinės komunikacijos išraiškos – legalios ir universalios. Lengvai „vartojamos“ ir suprantamos... Tai menas fiksuoti ir su fantazija įžvelgti. Fragmento galia ir improvizacijos triumfas. Replika šiandienai. Konceptualiai pagrįstas pastebėjimas, jog dabartinė meno įvairovė sudėliota iš fragmentų, pasklidusių į plotį, bet ne į gylį.

„Artspotingas“ ir „markingas“ – tai aplinkos žymėjimo formos, kurios suteikia jai naują meninę formą ar reikšmę. Tai tam tikra nūdienos dzeno ir fluxus atmaina. Pastangos kūrybos akte iš detalės atkurti visumą ir visumą panaudoti detalei. „Artspotingu“ sukuriama nauja meninė forma, o „markingu“ – nauja reikšmė. Šios meno formos nėra nei ready made, nei ready made added. Nes objektai, kuriais remiasi šios naujos formos, nuolat keičiasi. Po metų tose pačiose vietose bus galima aptikti visai kitokius ir netikėtus tolesnės žmogaus veiklos rezultatus, kurie kitiems juos stebintiems kels naujų asociacijų... Šios formos nepavaldžios nė vienai meno sričiai, jos pačios priklauso visoms meno sritims... Kuo daugiau meno sričių aprėpia kūrėjas, tuo geresni „artspotingo“ rezultatai sukuriami.

„Meno iškarpymas“ – pati demokratiškiausia meno forma.

„Meno iškarpymas“ – tai nesibaigiantis meno procesas, kurį gali įgyvendinti kiekvienas.

„Meno iškarpymas“ yra aiškus, laisvas, efektingas, intriguojantis, naudingas, tarptautinis, objektyvus, konceptualus, dekoratyvus, socialus, heraldiškas, žaismingas...  

„Meno iškarpymas“ – tai pilietinė akcija, siekianti ekonominės, socialinės ir meninės harmonijos.

„Meno iškarpymas“ skatina kultūros vartojimą ir mažina dvasinę infliaciją.

„Meno iškarpymas“ teigia laisvę kurti ir laisvę bendrauti.

„Meno iškarpymas“ – naujas socialinės komunikacijos būdas!

Taigi prieš penkerius metus įkurtas Kultūrpolis taip pat yra konceptualus kultūrinės erdvės projektas. Jis atsirado norint paklausti, ką menas gali duoti visuomenei ir ką visuomenė yra pasiruošusi padaryti, kad pažintų meną.


Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės