Tekstai
Kaunietė. Gailestingumas mandalos smėlyje

2009-03-02

Vasario 24 dieną, kai po Lietuvą siautėjo visokie kaukėti baisūnai ir iš kiemų varė žiemą, negandas ir prisikaupusį blogį, į Kauną atvyko aštuoni Lhodako Gadeno Dhonjilingo (Indija) vienuolyno vienuoliai. Jie savais būdais, sekdami tradicijomis mėgino priminti apie vis dar okupuotą Tibetą bei paskleisti bent truputį budistinio gėrio ir ramybės. Tibeto kultūros dienų Lietuvoje kuratorius Gintaras Dručkus kalbėjo apie mūsų šalių, nutolusių viena nuo kitos per tūkstančius kilometrų, panašumą: „Ir Lietuva, ir Tibetas yra nedidelės šalys, patyrusios priespaudą. Lietuva kentėjo penkiasdešimt metų – lygiai tiek, kiek kovo 10-ąją sukaks Tibetui, po numalšinto nacionalinio sukilimo, vis dar okupuotam Kinijos.“ Vienuoliai Kaune lankosi jau ketvirtą kartą, tačiau šį kartą su daug platesne ir įvairesne programa. Jie prisipažino jaučiantys ypatingą pagarbą ir laimę būti mieste, kuriame prieš keletą metų svečiavosi Jo Šventenybė Dalai Lama. „Nors atvykome iš kito vienuolyno, jaučiame, kad atsekėme jo paliktomis pėdomis. Tikimės, kad kauniečiams sugebėsime atskleisti, kokia taiki, turtinga ir tikra yra tibetiečių kultūra“ – teigė vienuolyno sekretorius.

Kaune pristatyta kultūrinė programa, Vilniuje bus papildyta ir politiniais renginiais, minėjimu Rotušės aikštėje bei koncertu „Lietuvos menininkai už Tibetą“.

Nemuno dugne nusėdęs jau ne vienos Mandalos smėlis, o šiemet vėl supilta Avalokitešvaros smėlio Mandala, nešanti gailestingumą ir atjautą, nuplauks Lietuvos vandenimis, nešdama spalvotą Indijos smėlį ir skleisdama sukauptą energiją. „Smėlio mandalos kūrimas – viena gražiausių Tibeto tradicijų. Tai šviesių ir tamsių gamtos pradų Visatoje vienybės simbolis ir mistinė parama ieškančiam tiesos, todėl Tibeto vienuoliai keliauja po pasaulį ir įvairiose šalyse kuria smėlio mandalas. Pasak XIV-ojo Dalai Lamos, ši tradicija sukuria darnos nuotaiką ir malšina neapykantą“ – įsitikinę tibetiečiai. Vienuoliams prireikia net 15 metų, kol perpranta Mandalos pylimo taisykles, išmoksta jai reikalingas mantras ir judesių simboliką. Todėl kauniečiai galėjo stebėti ne tik religinį vienuolių susikaupimą, meditaciją ir auką, jų panirimą į kosminę pasaulio tvarką, tačiau ir nepaprasto grožio meno kūrinio gimimą. O kai smilčių visata sugrius ir išplauks vandenin, bus dar kartą priminta apie laikinumą, kuris tyko visų, ypač mūsų, įsikibusių apčiuopiamų vertybių. Gal jautrios dvasios vėjas praskaidrins ir mūsų orą.

Lhodako Gadeno Dhonjilingo vienuolyno vienuoliai Kaune pristato ir spalvoto jakų sviesto skulptūras, kurios pradėtos lipdyti kaip apsivalymo, meditacijos ritualas, kartais trunkantis net pusmetį, ir žymintis Didyjį maldų festivalį (Smom-lam) bei Sviesto lempų dieną. Fantastinės gėlių, gyvulių, paukščių ir augalų figūros vienuolių lipdyti pradėtos tada, kai šių švenčių sumanytojas susapnavęs, jog vieną dieną Budhos garbei pražydusios gražiausios gėlės, suvešėję medžiai.

Miesto visuomenei buvo pristatyti mokymai „Keturios kilniosios tiesos ir aštuonialypis kelias“, tantrinio giedojimo vakaras „Chant Your way to success and prosperity“ bei sakraliniai Tibeto šokiai, įkūnijančiais simbolines būtybes, atliekančias apsivalymo ritualus.

Visai neseniai kino teatruose buvo pristatytas Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Šokis dykumoje“, kuriame vėl prisiminta Jurga Ivanauskaitė, aktyviai kovojusi už Tibeto laisvę. Filmo kadrai skaudžiai primena, kiek nedaug tada atsirado norinčių padėti tokiems panašiems į mus pačius. Vienuoliai apgailestauja, kad kasdien yra vis labiau užmirštami, paliekami uždaroje erdvėje, kurioje kažkur paslaptingai dingsta žmonės. Todėl pats laikas ir mums stoti į kovą be smurto - padėti, palaikyti, užjausti ir tapti geresniais. Kad mintys taptų Mandalos grožio.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės