Esami
FOTOGRAFIJŲ PROJEKTAS KITI 4


Birželio 14 d. (penktadienį) Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinėse erdvėse (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pristato fotografijų projektą KITI 4.

Šiais metais projektas KITI pristato vienuolika autorių, išimtinai dirbančių analoginės fotografijos srityje. Tai – lietuvių fotografai iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų. Kai kurie iš jų šiuo metu gyvena ir kuria užsienyje (Dubline, Niujorke ir kt.). KITI 4 inspiracijų šaltinis – socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrusios grupės „Lithuanian Analogue Photography“ veikla. Šios grupės nariai dažniausiai net nėra profesionalūs fotografai, tačiau ne mažiau ambicingi ir atsidavę senosios fotografijos raiškų bei kūrybinių galimybių tyrinėjimams. Kryptinga, ne vienerius metus besitęsianti jų veikla ne tik liudija šių autorių ištikimybę archajiškoms technologijoms, bet ir tampa savotiška protesto forma prieš naujųjų/skaitmeninių technologijų diktatą. Todėl šiais metais pristatomų autorių kūryba, atrenkant juos pagal naudojamas technologijas, nesunkiai sutelpa į vieną kryptį, turinčią tradicinius, bet vis dar noriai diskutuotinus orientyrus.

Kaip ir prieš ketverius metus, projekto KITI tikslas išlieka toks pat – suteikti galimybę prisistatyti mažiau žinomiems, palyginti neseniai fotografuojantiems autoriams. Paskatinant juos ne tik aktyvesnei kūrybai, bet ir parodinei veiklai, savotiškai stimuliuojant šių autorių įsiliejimą į jau susiformavusį lietuvių fotografų menininkų sluoksnį. Tuo pačiu projektu siekiama išprovokuoti diskusiją apie tradicines ir eksperimentines fotografijos raiškas, vertinimo kriterijus ir t. t., nebijant tokios fotografijos eskiziškumo ar fragmentiškumo.

Kuo ypatingi KITI 4 autoriai, be to, kad jie kuria fotografiją, naudodami mechaninius ir cheminius vaizdų išsaugojimo metodus? Jų kitoniškumą lemia ne tik tai, kad jie vaikšto su kitokiomis kameromis, kartais neturinčiomis nei juostų, nei objektyvų, kartais netgi nepanašiomis į fotoaparatus. Kitoks ne tik kūrybinis procesas, kuris veikiau panašus į šamanišką ritualą tirštai raudonos šviesos, chemikalų pripildytų vonelių ir ryškėjančių vaizdų draugijoje. Tai – visai kita kūryba, jau iš anksto užprogramuojanti kitą fotografiją. Viskas čia persismelkia archajiškumu, nuo pasirenkamų aparatų ir priemonių iki pačios nuotraukos. Tikrovė norom ar nenorom čia visuomet tampa praeitim, nukeliančia ne akimirką, dieną ar savaitę atgal, bet ištisus amžius, kūriniui suteikiant vienokį ar kitokį laiko paradokso atspalvį. Ir čia nūdienos ženklai, kad ir kokie jie įtikinami būtų, išblunka ir tampa antraplaniai. Šiandienos ir praeities samplaika, keista nūdienos ir anądienos jungtis pavirsta tam tikra universalaus laiko sinteze. Jeigu toks laikas galėtų egzistuoti.        

Skirtingas autorių patyrimas ne tik analoginės fotografijos, bet ir apskritai – kūrybos srityje lemia gana skirtingą jų vizualinio mąstymo pobūdį. Fotografų fiksuojamų vaizdų ar idėjų inspiracijų šaltiniai – labai įvairūs. Kadangi šįkart sąmoningai atsisakyta spalvos, vizualiniai dėmenys dėliojami labiau tradiciniais būdais. Užfiksuoti šešėliai, šviesos blikai, minkšti pilkos spalvos niuansai konstruoja realius ir labiau išgalvotus, mistifikuotus objektus/subjektus. Manipuliuojama ne tik pasirenkant skirtingą (ne)ryškumo skalę, bet ir skirtingus planus. Išnaudojama daugybė analoginės (ir ne tik) fotografijos technikos galimybių: akimirka pratęsiama iki begalybės, žmogaus judesį išskaidant į keletą fazių, apjungiant jas šviesos ar šešėlio šleifu; įmantrių rakursų pagalba kūno proporcijos deformuojamos iki sunkiai suvokiamų vaizdų, dažniausiai neturinčių jokio atitikmens realybėje ir pan. Daugiasluoksniai vaizdai inspiruoja daugiaprasmybes, labai individualius pojūčius, kurie ne tik sluoksnis po sluoksnio atveria vis naujas autoriaus mintis, bet ir nesunkiai prasibrauna prie asmeninių patirčių, pakoreguojant jas naujomis sąvokomis. Ir jau nebežinai, ar šis vaizdas tau yra matytas, ar tai esi patyręs, ar tik apie tai pagalvojęs.

Nuo realybės tolstama įvairiais būdais: sluoksniuojant vaizdus, juos fragmentuojant tol, kol beveik visiškai prarandamas jų atpažįstamumas ir ryšys su tikrove. Kuriamos neįprastos ir sunkiai suvokiamos situacijos, irealūs sugretinimai, kurie dar labiau intriguoja. Žiūrėdamas į tas nuotraukas beveik fiziškai jauti, kaip jos įsiurbia realybę į save. Tik realybė čia jau praranda tikrovės požymius. Ji – sunkiai atpažįstama, mistifikuota, siurreali ar net grėsminga. Čia šešėliai ne tik ryškesni, bet ir tikresni už pačius objektus, o ištįsusios žmonių figūros veikiau panašios į jų sielų nei kūnų atspindžius. Analoginė fotografija suteikia galimybę pamatyti taip, kaip „mato“ fotokameros. Jos gali sutraukti, susintetinti vaizdą, kai kada – sufokusuoti tik tam tikrame, viename taške, visą kitą užzulinant kaip nereikšmingą ir bevertį. Bet tai būdinga tik tikrai fotografijai, išsaugojusiai stebėtinai lanksčią vaizdo plastiką, jautrią, niuansuotą šviesą ir akivaizdžius misticizmo pėdsakus.

KITI 4 autoriai: Inga Dinga, Redas Šilinas, Gintaras Varnagys, Žilvinas Glušinskas, Levas Žiriakovas, Vytas Matkus, Vadim Šamkov, Mindaugas Gabrėnas, Giedrius Petrauskas, Juozapas Kalnius, Gintas Kavoliūnas.

KITI 4 kuratorius – Darius Vaičekauskas.

KITI 4 vieta: Fotografijos galerija (Tomo g. 7), Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai (Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2).

KITI 4 data: 2013 06 14 – 07 21

KITI 4 atidarymas: birželio 14 d. 18 val. Fotografijos galerijoje.

Darbo laikas:
Fotografijos galerija
I–V 12-17 val.

Daugiau informacijos:
Darius Vaičekauskas
LFS Klaipėdos skyriaus pirmininkas
LFS Klaipėdos skyrius / Fotografijos galerija
Tomo g. 7, 91247 Klaipėda, Tel.: 8 615 49470
http://www.photoartklaipeda.lt

Atgal Komentarai