Apie mus rašo
Naujas kultūros miestas: be stiliaus ir žanro ribų

2009-02-06

Dar 2008-ųjų pabaigoje imta kalbėti apie naują internetinį kultūros portalą „Kultūrpolis.LT“. Su jo iniciatoriumi ir vadovu, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriumi, dailės kritiku Ignu Kazakevičiumi kalbasi Kristina Stančienė.

K.S. Kokia pagrindinė naujojo kultūros portalo idėja? Kuo jis skiriasi nuo kitos elektroninio „formato“ žiniasklaidos, nagrinėjančios kultūros problemas? Įdomu ir tai, kaip gimė mintis generuoti tokį projektą, o ir finansinės, institucinės aplinkybės šiais nelengvais laikais...

I.K. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro viena pagrindinių veiklos sričių – kultūrinės informacijos sklaida, reklama. Todėl visada kryp­tingai ėjome šia linkme. Senoji Klaipėdos kultūros informacijos sistema, kuri buvo kurta­ bendrame tinkle su Liepojos miestu, nebefunkcionuoja, paseno įvairiomis prasmėmis. Iki 2008 m. pabaigos minėtos sistemos funkciją atli­ko mūsų įstaigos tinklalapis www.kulturpolis.lt. Parėmus Kultūros ministerijai, pertvarkėme jį į naują kultūros portalą. Palikome tą patį pavadinimą, kuris, kaip manome, taikliai atspindi tai, ką mes darome. T.y. įvairia savo centro veikla statome „kultūros miestą“, kuriame visos detalės ir fragmentai yra tarpusavyje susiję, vienas kitą palaiko ir remia. „Kultūrpoliu“ vadiname ir mūsų centrą – sutrumpintai.

„Kultūrpolis“ – unikalus kultūros segmentas uostamiestyje, sujungęs meno demonstracijos, kultūros pažinimo, kūrybos ir jos sklaidos procesus. Kūrybinį centro kompleksą sudaro keturios meno dirbtuvės: „Meno kiemas“, be kurio neįsivaizduojami vasaros sezono renginiai, dvi galerijos, konferencijų salė ir meno rezidentūra. Su juo glaudžiai susiję tarptautiniai meno projektai Klaipėdoje, Lietuvoje, užsienyje, grafikos bienalė „Now Art Now Future“, kartą per metus vykstančios tautos „kultūros dienos“, ES kultūros projektai. Vasarą – kinas po atviru dangumi, dainuojamosios poezijos, akustinės muzikos vakarai. Rudenį – literatūros skaitymai, diskusijų klube – menotyrininkų, kuratorių paskaitos, peržiūros. „Kultūrpolis“ tapo nauja kūrybingo laisvalaikio vieta Klaipėdos senamiestyje, kur susitinka šiuolaikinis menas, mokslas, klasika, naujovės, verslas, o žiūrovas tampa ne tik bendraautoriu, bet ir kūrėju. 

Naujas KKKC administruojamas interneto portalas skirtas kultūros aktualijų importui ir eksportui iš Klaipėdos, Lietuvos ir „karštųjų“ pasaulio kultūrinių taškų. Be informacijos ir reklamos, čia pristatoma centro veikla, meno konkursai bei rezidencijos, stambiausi pasaulio meno renginiai, informacija apie Klaipėdos kultūros įstaigas ir organizacijas. Šie dalykai, kaip ir vaizdo naujienų, reportažų blokai, pradės funkcionuoti netrukus, o jūsų minėti skirtumai tarp kolegų pasimatys ilgainiui.

Lėšos – pagrindinė problema dirbant šį darbą. Rašančiųjų yra, bet dažnai negali atsilyginti už jų darbą tiek, kiek šis vertas. „Auginsime“ portalo bendradarbius, augsime su jais kartu, planuojame gauti paramą iš ES fondų. Turėsime ką pasiūlyti privatiems rėmėjams, ir ne vien tik įdėti jų įmonės logotipą... Bet ne viskas iš karto. Šiuo metu daug dėmesio skiriame informacijos struktūros tobulinimui. Tikrą naujojo portalo startą prognozuojame kovo mėnesį.

K.S. Kviečiate portale bendradarbiauti rašančius žmones. Ar turite tam tikrą viziją, kokie tekstai čia labiausiai laukiami?

I.K. Taip, vizija yra. Mūsų tikslas – kultūra per meno prizmę, kuo išsamiau išnagrinėti kultūros pasaulio reiškinius. Juk, tarkime, tapybos paroda negimsta „tuščioje“ vietoje, nebent menininkas nori pažymėti savo jubiliejų ar kuria iš inercijos, nes taip išmoko??? Kiekviena paroda menininkas kažką nori pasakyti. Štai čia ir išsiaiškinsime – ką, kodėl ir kaip. Kodėl kuriama iš inercijos, kur čia pagrindinės problemos. Galbūt tai menininko, o gal visuomenės, kuri toleruoja tokius dalykus, bėda? Kad ir „ataskaitinės“ parodos... O jei menininkas turi ką pasakyti, mums bus įdomu, kaip jį girdi kritikas profesionalas ir žurnalistas, studentas ir žmogus, kuris svajojo, tačiau netapo menininku. Šis portalas – kiek­vienam, kuris gali sau leisti pasirinkti poziciją, išsakyti mintis, tapti kultūros donoru arba ištikimu jos vartotoju. Todėl portale itin laukiami „netradicinio“ rašymo mėgėjai, kurių stilius balansuoja ant žurnalistinio tyrimo, asmeninio dienoraščio, menotyrinės analizės ribų. Laukiame tų, kuriems nesvetimos įvairios meno sferos. Formato ir stiliaus neribojame.

K.S. Norėčiau paklausti jau kaip kolegos – žmogaus, dirbančio žiniasklaidoje. Ar „atidarę“ „Kultūrpolį.LT“ nepajutote tikros tekstų ir norinčiųjų bendradarbiauti „griūties“? Žmonės turi daugiau laisvo laiko, o gal nebespjauna ir į tuos skurdžius kultūrinės spaudos honorarus. Ar pasitvirtina banali tiesa apie krizių laikais neva išaugantį kūrybiškumą, meninį potencialą ir aktyvumą?

I.K. Griūtis iš pradžių buvo. Atsiliepė daugiausia studentai; dabar jiems – sesija, egzaminai, tad laukiu, kol, pabaigę darbus, pagalvos, ar tikrai turi ką pasiūlyti... Vis dėlto šiuo metu portalą „laiko“ jaunosios ir viduriniosios kartos (tarp 30 ir 40 metų amžiaus) „vilkų“ – kuriančių, rašančių, aktyvių autorių publikacijos. Dėl krizės – nemanau, kad čia įmanomas kiekybinis ir kokybinis augimas; honorarai portalo publikacijų autoriams nėra dideli (nors šiek tiek didesni nei kultūriniuose dienraščiuose). Daugiau vilioja galimybė sakyti tai, ką galvoji, laisva minčių dėstymo forma, laisvas grafikas, nors pirmenybę teikiame rašantiems nuolatos, periodiškai... Bet tai vėlgi – rašančiojo patirtis...

Šiuo metu kartu su redaktoriumi, poetu ir teatro režisieriumi klaipėdiečiu Mindaugu Valiuku džiaugiamės, kad pavyko atrasti tikrai talentingų apžvalgininkų ir reporterių, prikalbinti jau seniau pažįstamus kolegas mums rašyti. Pavyko rasti ir atskirų meno sričių kuratorių, kurie ne tik patys mums rašo, bet skatina ir kitus rašyti, ieškoti informacijos.

K.S. Trumpame „Kultūrpolio.LT“ internetiniame pristatyme parašyta, kad 2009-ieji – kūrybinių naujovių metai. Ar mėginate optimistiškai prognozuoti metų, kuriuos visi sutartinai vadina sunkmečiu, kultūros gyvenimą?

I.K. 2009-uosius taip „pakrikštijo“ Europos Sąjunga, iš čia tas devizas mūsų pirmajame spaudos pranešime. Na, o mūsų portalas turėtų pats tapti ta naujove, įrankiu norinčiam daugiau sužinoti apie meną ir kultūrą. Kaip šie dalykai randasi, kodėl, ir kokia prasmė dalyvauti juos darant... Sunkmetis – sunkmečiu, bet sustoti negalima. Atsižvelgiant į finansinius sunkumus, pakitusią autorinių mokesčių sistemą, mes gana daug prarasime... Tačiau portale, kaip projekte, idėjoje, „tilps“ kiti mūsų projektai – ne virtualūs. Tarsi molekulėje, kuri sudaryta iš ato­mų. Visa tai dar tik užgimsta, galiu pasakyti tik tiek, kad tai bus naujos formos menotyra ir žurnalistika.

K.S. Esate klaipėdietis. Ar „Kultūrpolyje.LT“ bus plačiau atspindima uostamiesčio meno scena? Ar galėtumėte trumpai apibrėžti jos dabartinę situaciją?

I.K. Stengsimės būti naudingi visai Lietuvai. Klaipėdos kultūros ir meno įvykių bei problematikos refleksijai bus skiriamas gana didelis dėmesys bei specialūs projektai. Tačiau Klaipėdos meno scena veikiama visos Lietuvos meninės scenos ir užkulisių situacijos, todėl ignoruoti kitų miestų ritmus būtų nedovanotina.

Klaipėdoje, kaip ir bet kuriame Lietuvos mieste, kultūros renginiai suprantami kaip dailės ir fotografijos parodos, literatūros vakarai, knygų pristatymai, koncertai, spektakliai... Tik čia mažiau nei, tarkime, Vilniuje jaunųjų menininkų renginių, tarpdisciplininių menų, nes mažiau ir juos kuriančių, o dar mažiau suprantančių... Šie du aspektai tarpusavyje susiję, kaip ir iš daugelio fragmentų sudaryta grandinė: reklama – edukacija – vartotojas – renginys – kūrėjas – kūrinys. Kiekviena „išsilavinusi“ galerija, kiekvienas meno cent­ras siekia šių fragmentų jungties... Svarbiausia, kokia „pridėtinė vertė“ toje grandinėje sukuriama. Be abejo, labai svarbu ir pasirinkta kryptis. „Kultūrpolis“ siekia pristatyti kūrybos procesą. Nuo idėjos iki kūrinio, nuo eskizo iki naujo formato. Netolimoje ateityje akcentuosime nebe pavienį renginį, bet reiškinį, portalas paruoštas perduoti daugiau nei vien žinią. Tai bus daroma informatyviai, kartais romantiškai, kartais šokiruojančiai, tačiau visada su intriga ir azartu.

K.S. Kaip įsivaizduojate virtualiosios ir tradicinės, „popierinės“ žiniasklaidos santykį? Neretai atrodo, kad internetiniai kultūros procesų atspindžiai aktualūs ir labiau prieinami jaunesnio, vidutinio amžiaus žmonėms, tuo tarpu vyresni mieliau pirks laikraštį spaudos kioske, kad skaitytų „tikrą“, o ne efemerišką dalyką...

I.K. Šios sferos ateitis Lietuvos rinkoje – keli stambūs laikraštiniai-žurnaliniai publicistikos magnatai (tai egzistuoja jau dabar), galbūt vienas kitas kultūrinis savaitraštis, žurnalas... Daug leidinių tokioje mažoje šalyje su saujele kultūros vartotojų ir neišsitektų. Geras leidinys kainuoja. Vėlgi – susidursime su monopolijos problema ir Kultūros ministerijos parama: kodėl tam, o ne kitam. Bet tai jau kita istorija...

Jei kalbėsime tik apie meninę, kultūrinę spaudą, jos ne Vilniuje beveik neįmanoma gauti. „Literatūros ir meno“, „7 meno dienų“, „Nemuno“ (Klaipėdoje šiuo laikraščiu apskritai neprekiaujama), pavyzdžiui, Kaune gali ieškoti vos keliuose spaudos kioskuose, tad šie leidiniai pasmerkti būti „vartomi“ beveik vien virtualiuoju pavidalu... Iš esmės tai nieko blogo, svarbu, kad informacijos kaita vyktų. Lietuvoje dar negreit atsiras kultūrinis portalas, kuris lygiagrečiai pajėgtų kuruoti dar ir panašų dienraštį ar savait­raštį, tokį, kuris pasiektų visus, apžvelgtų ne tik sostinės reikalus, į kurio kritiką būtų reaguojama, kurio pastabų ir komentarų visi lauktų, o gal net vengtų... Portalas, dienraštis, savaitraštis ar pan. turi tapti realus kaip pats gyvenimas (su sąlyga, jei pastarasis realus)... Taigi, atrodo, yra ko siekti. Mūsų laukia ilgas ilgas kelias, kol kas žygiuojame tik 42 dienas, mokomės iš kitų ir nuolat eksperimentuojame.

Šaltinis:
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3223&kas=straipsnis&st_id=14364

Atgal Komentarai