Tekstai
Optimistiškai pesimistiškas metų balansas

2011-12-27

Pokalbį nugirdo Gediminas JANKAUSKAS

OPTIMISTAS. Sveikas, kolega. Gal sutiktum kartu aptarti svarbiausius besibaigiančių metų kino įvykius?

PESIMISTAS. Kodėl ne? Tik kažin ar mudu rasime bendrą vardiklį. Juk esame įpratę tuos pačius reiškinius vertinti skirtingai. Kai tu matai stiklinę, kurioje iki pusės įpilta vandens, sakai, kad ji apypilnė, o aš ją vadinu apytušte.

OPTIMISTAS. Tai gal ir gerai. Vis tiek objektyvi tiesa būna pusiaukelėje tarp mūsų nuomonių. Pabandom?

PESIMISTAS. Gerai. Pradėk.

OPTIMISTAS. Manyčiau, pradžiai galėtume pasidžiaugti tuo, kad metai baigiasi neregėtu kino rekordu. Tik aklas ir kurčias dar nežino, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ tapo žiūrimiausiu filmu Lietuvoje, o jo pajamos jau artėja prie keturių milijonų litų. Tiek pinigų nėra uždirbęs joks lietuviškas filmas. Apsvaigę nuo sėkmės autoriai neseniai paragino tautiečius dar truputį pasistengti, ir bus nušluostyta nosis Jamesui Cameronui, kurio „Įsikūnijimas“ kol kas yra nepasiekiamose pelningumo aukštybėse.

,,Tadas Blinda. Pradžia“

PESIMISTAS. Kaip tik tai ir kelia didžiausią nerimą. Rimto kino kūrėjai niekada nesivaiko didelių pajamų, jiems labiau patinka būti plačiai žinomiems nedideliam vertintojų būriui. Štai vienas geriausių nūdienos kino režisierių Woody Allenas nesisieloja, kad jo filmų nebūna daugiausia uždirbančios kino produkcijos sąrašuose. Režisierius seniai vadovaujasi jam svarbia taisykle: „Jei mano filmai neneša pelno, vadinasi, viską darau gerai.“ Kino kūrėjai, kaip ir bet kokie kiti menininkai, gali pasirinkti, kam tarnauti. Juk pasakyta: „Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Lk 16, 13). Jei nuspręstume, kad uždirbtų pinigų kiekis yra proporcingas filmo meninei vertei (o šiais laikais net ir tarp kritikais save tituluojančių lietuvaičių tokių žmonių daugėja), turėtume pripažinti, kad patys geriausi visų laikų lietuviški filmai yra „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Zero 2“ (jo sąskaitoje taip pat yra daugiau nei milijonas litų). Kaip tau patinka toks argumentas?

OPTIMISTAS. Visai nepatinka, bet jį kažkodėl vis dažniau nesidrovima išsakyti viešai. Galvoti niekas niekam nieko uždrausti negali. Bet keista skaityti, kai save kino kritiku vadinantis žmogus (pavardė redakcijai žinoma ir jo nuomonė lengvai surandama internete – G. J.) apie labai aukštos meninės vertės lietuvišką filmą „Duburys“ (2009 m., režisierius Gytis Lukšas, pagal Romualdo Granausko romaną) atsiliepia taip: „Aš asmeniškai nesuprantu, kam tokie filmai kaip „Duburys“(...) yra reikalingi. Kam kurti, kam kankintis 3 metus, jeigu niekam nesi įdomus? Balsuoju už „Zero 2“...

PESIMISTAS. Bet tavo minimas kritikas viešai išdėstė savo argumentus. „Nuo pat pirmosios filmo peržiūros vertinau jį skeptiškai ir jau nujaučiau, koks bus „Duburio“ likimas, bet nenorėjau būti blogas pranašas ir nusprendžiau patylėti su prognozėmis iki premjeros.“ O po premjeros vertintojas paskelbė savo verdiktą. „Per tris dienas „Duburys“ su 3 kopijomis uždirbo 22 tūkst. Lt – tai jau šokiruojantis rezultatas prodiuseriams ir platintojams. Įtariu, kad ne tokio buvo laukta ir tikėtasi. Kas gi nutiko? Akivaizdu, kad geriausiu laiku transliuota reklama nesuveikė. Oro sąlygos buvo labiau nei palankios. Žmonės žinojo apie naują filmą, bet neatėjo nusipirkti bilietų. Trys „Sidabrinės gervės“ nepadarė jokios įtakos, o papildomos investicijos neišgelbėjo nuo fiasko „Duburio“, kuris suviliojo tik 517 daugiau žiūrovų už žymiai kukliau anonsuotą Valdo Navasaičio kūrybinę nesėkmę „Perpetuum mobile“.

"Duburys"

OPTIMISTAS. Panašu ne į recenzento mintis ir vertinimus, o į vadybininko-buhalterio ataskaitą.

PESIMISTAS. Palauk, prieisime ir iki kritinių pastabų. „Dar viena svarbi „Duburio“ nesėkmės priežastis – visai netinkamas plakatas, kuriame pavaizduoti rankomis susikibę du jaunuoliai. Kai pirmą kartą pamačiau, labai nustebau ir pirmiausia prisiminiau „Kuprotą kalną“. Nežinau, kokią žinią šiuo plakatu norėjo suformuluoti filmo autoriai, bet pažvelgus į pagrindinę nuotrauką kyla neteisingos asociacijos, kad vėl kviečiama žiūrėti filmą apie gėjus. Tai esminė klaida, nes „Kuprotas kalnas“ (...) įrodė, kad mūsų tauta priešiškai vertina homoseksualių santykių demonstravimą kine, nepasiduoda jokiems ažiotažams ir gan greitai atsisijoja.

Pernelyg ilga ir komerciškai nepasiteisinanti ištęsto „Duburio“ trukmė taip pat padarė meškos paslaugą finansiniams rezultatams, nes stipriai apmažino seansų kiekį.“

Dar viena „Duburio“ klaida autorius vadina tai, kad jame nėra nė vienos per TV rodomos žvaigždės (Vytauto Šapranausko, Ramūno Rudoko ir pan.). „Padaryti gerą reklamą ir pakviesti į premjerą Andrių Kubilių jau neužtenka. Nenoriu daryti griežtų išvadų, bet vis dėlto paleisti į orą 2 mln. mokesčių mokėtojų litų yra per daug didelė prabanga. Jau praėjo tie laikai, kai buvo galima kurti filmus sau, savo draugams ir kritikams.“

OPTIMISTAS. Argumentai suprantami. Tai šiuolaikinis mąstymas amerikietiškomis „Box Office“ („Finansinių rezultatų“) kategorijomis. Tik ką jos turi bendra su tikrai puikiu filmu, kurio nespalvoto vaizdo stilistika ženklina aukščiausios prabos kokybę, o pavaizduoti sovietmečio sistemos suluošinti likimai nesujaudintų nebent dvasiškai sustabarėjusio žmogaus. Tokius kitados rašytojas Čingizas Aitmatovas vadino mankurtais. O klasikinių pasakėčių autorius Ivanas Krylovas kūrinėlyje „Asilas ir Lakštingala“ panašią situaciją reziumavo taip:

Nuo tokio kritiko, kvailai
tiesmuko,
Lakštingala už jūrų marių
spruko.
Būt gera, kad ir mes tokių teisėjų
neregėtum.

PESIMISTAS. O ar pastebėjai, kolega, kad filmą apie Tadą Blindą geriau už profesionalius kritikus įvertino Prezidentė?

OPTIMISTAS. Kur nepastebėsi? Visa žiniasklaida trimitavo, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasižiūrėjo filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ ir pasakė, kad „naujausias lietuviškas filmas – svarus indėlis ugdant jaunosios kartos patriotizmą ir meilę Tėvynei“. Dar viena Prezidentės citata: „Filmo kūrėjai matė Lietuvą mylinčiomis akimis.“ Neliko nuošalėje ir buvęs ministras Mečys Laurinkus: „Meninis nuotykių filmas „Tadas Blinda“ man patiko. Patiko todėl, kad neturi nieko bendra su tikrove. Ačiū Dievui, filme nerekonstruojama nei asmens istorija, nei gilesnės istorinės ar socialinės aplinkybės, o svarbiausia – kūrėjams pasisekė išvengti šiuo metu Lietuvos menui beveik privalomos nacionalinio tapatumo temos. Neapribota istoriniais faktais nei jų interpretacijomis, fantazija filme liejasi laisvai, kartais net su meksikietiškais siužeto posūkiais, todėl išėjo dinamiškas ir pagavus kūrinys.“

PESIMISTAS. Čia jau sunku susilaikyti nuo chrestomatinio klausimo: „Ir koks velnias juos nešė į tą galerą?“Arba pacituoti dar vieną I. Krylovo pasakėčios mintį: „Bėda, kai pyragus ims kepti kurpius.“ Politikai baisiai pyksta, kai kas nors „iš gatvės“ jų veiklą komentuoja ne taip, kaip jie patys norėtų. Be to, politikai nieko nedaro šiaip sau. Kas galėtų paneigti, kad Prezidentės vieša pagyra „Tadui Blindai. Pradžia“ nebuvo nuoširdus noras atsidėkoti režisieriui Donatui Ulvydui už tai, kad būtent jis sukūrė dokumentinį filmą apie kandidatę į prezidentus D. Grybauskaitę (jį LTV parodė prezidentinių rinkimų išvakarėse)? Padėkime ant vienos svarstyklių lėkštės šį „optimistišką“ Prezidentės vertinimą, o ant kitos – filme Koriką Michailą Muravjovą suvaidinusio Donato Banionio nuomonę, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ yra paviršutiniškas ir jame surinkti visi amerikonizmai“. Nesunku numanyti, į kurią pusę svarstyklės pakryps. Štai ir atsakymas į klausimą, kas šiandien formuoja nuomonę apie meno kūrinių vertę – diletantai ar profesionalai. Pirmųjų nuomonė puikuojasi TV ekranuose ir didžiausią tiražą turinčiuose dienraščiuose, antrųjų argumentai skelbiami tik gana nedideliam žmonių būriui žinomuose leidiniuose. 

Bet visai gali būti, kad situacija politikų dėka pasikeis. Juk dar visai neseniai kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kalbėdamas apie istoriniam filmui „Žalgiris: geležies diena“ išleistą pusę milijono litų, sakė, kad tai buvo „bloga idėja, kelianti klausimą, ar Lietuva gali sukurti didelio biudžeto epą“. Ko gero, dabar ministras pakoreguos šią kategorišką nuostatą.

OPTIMISTAS. O argi neturėtų mūsų tautinio pasididžiavimo jausmo „paglostyti“ pranešimai apie tai, kad perpildytose salėse „Tadas Blinda. Pradžia“ jau parodytas ir Los Andžele, ir Čikagoje, ir Londone, ir Dubline, ir kituose JAV bei Europos miestuose?

"Kai apkabinsiu tave"

PESIMISTAS. ... ten, kur gyvena daugiausia lietuvių, nes būtent jie yra šio filmo publika. Va jeigu Tadą Blindą vaidintų ne Mantas Jankavičius, o, sakykime, Bradas Pittas, toks filmas būtų rodomas ne pavieniuose seansuose.

OPTIMISTAS. Gerai, nukrypkime nuo dabar labiausiai aptarinėjamo lietuviško filmo. Jau turime Lietuvoje ir „Oskarų“ komitetą, ir Nacionalinę kino premiją, kasmet skiriamą už geriausius lietuviško kino pasiekimus, ir Lietuvių kino akademiją...

PESIMISTAS. Tik kasmet susiduriame su ta pačia problema – o ką tiems „Oskarams“ ir „Sidabrinėms gervėms“ nominuoti? Iki šiol mūsų pretendentai „Oskaro“ premijai „Prieš parskrendant į žemę“ (režisierius Arūnas Matelis), „Duburys“ ir šiųmetis kandidatas „Kai apkabinsiu tave“ (režisierius Kristijonas Vildžiūnas) buvo tikrai solidūs atstovai. Bet tokio lygio filmai kuriami ne kasmet. Pernai Lietuvai atstovaujanti juosta pretenduoti į „Oskarą“ nebuvo atrinkta, o šiemet aštuonias „Sidabrinių gervių“ statulėles gavusi drama „Kai apkabinsiu tave“ praktiškai varžėsi... pati su savimi.

OPTIMISTAS. Gerai, o ką pasakytum apie šiemet Kaune įsteigtą Kino studiją?

PESIMISTAS. Girdėjau apie tokią įstaigą, įkurtą miesto reikmėms vėl atgautoje „Romuvoje“. Sunku kol kas ką nors konkretaus pasakyti. Reikia palaukti ir pačios atsinaujinusios „Romuvos“ nuolatinio repertuaro, ir pirmųjų Kauno kino studijos darbų. Abiem šioms institucijoms dar reikia daug ką nuveikti pradiniame kūrimosi etape. Viščiukus skaičiuosime rudenį.

OPTIMISTAS. Ir nepamirškime, kad iki 1940-ųjų visa lietuviško kino gamyba (ypač nuo Nepriklausomybės paskelbimo laikų) buvo plėtojama tik Laikinojoje sostinėje.

PESIMISTAS. Panašu, kad jau darosi neaktualus senas anekdotas apie tai, kuo optimistas skiriasi nuo pesimisto. Pesimistas dažnai kartoja, kad blogiau būti negali. O optimistas atsako: „Gali, gali...“   

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės