Tekstai
Dar Kapsukas ar jau Marijampolė?

2011-12-15

Romas LINIONIS. ,,Tėvų namuose“. 1989 m. Fotomenininkas Romas Linionis gimė Marijampolėje, tačiau mokėsi ir dirbo jau Kapsuke. Iki šiol kalbėdamas painioja šiuos du pavadinimus, kurie jam žymi ne tiek miesto, kiek jo paties asmeninę istoriją. Ir žymi gana keistai... R. Linioniui Kapsukas susijęs su darbais, laisve ir galimybėmis, o Marijampolė – su daugybe praradimų. Iki nepriklausomybės paskelbimo Kapsuke gyvavo galerija, fotografų sekcija, vyko daugybė renginių, o Marijampolės laikais viskas žlugo. Taip ir susiklosto, kad fotografams Kapsuke gyventi buvo geriau...

R. Linionis gali atrasti sąsajų ir su Kaunu, nes čia mokėsi inžinerijos (dabar yra fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus narys), o vėliau grįžo į gimtą miestą ir šalia pagrindinių darbų vaikštinėjo po jį, fotografavo kasdienybę. Taip išliko daugybė dokumentinių kadrų, įamžinusių virsmo laikus. Daugiausia apie juos R. Linionis ir pasakojo Kauno fotografijos galerijoje vykusiame susitikime. „Buvo toks laikas, kai viskas keitėsi ir griuvo. Todėl ir fotografavau savo miestą, galima sakyti, prabėgomis, nes visiškai negalvojau apie jokį meną.

Romo LINIONIO montažas.Paprasčiausiai norėjosi užfiksuoti tai, ką mačiau iš ryto, o grįždamas vakare iš darbo jau galėjau ir neberasti. O kad tai nebūtų nuobodu ir sausa, padėjo pagautos keistos, dviprasmiškos situacijos. Taip atsirado ciklai, kuriuose yra net po tris šimtus ar daugiau didelio formato fotografijų“, – pasakojo R. Linionis, apgailestaujantis, kad tie darbai taip ir liko lentynose, nes niekam jų neprireikė. Nors dabar ši senoji dokumentika jau turi gerai išlaikyto vyno kvapą ir tik dėl to, kad tuomet kurta nesitikint sėkmės ir laiko teikiamų dividendų. Tokie grynuoliai, pasak fotografo Gintaro Česonio, yra tuomet dar labai jauno Romualdo Rakausko dokumentinės, dabar mums jau neabejotinai meninės, fotografijos, panašūs ir R. Linionio darbai.

Fotomenininką daug kas vadina miesto metraštininku, nes atkurti jo istoriją pagal likusius vaizdus nebūtų sunku. R. Linionis yra muziejininkas, todėl jam pačiam svarbu ne tik kaip, bet ir kas nufotografuota, galimybė atgaivinti situacijas ir įvykius. Šiandien, pasak menininko, fotografuojama be galo daug, bet vargu ar kada pavyks iš likusių darbų atkurti mūsų istoriją. „Anksčiau esu skaičiavęs, kad išfotografuodavau beveik du šimtus fotojuostelių per metus, o dabar skaitmeniniu fotoaparatu padarau gal dar daugiau nuotraukų, tačiau tai nieko nereiškia. Šiuo metu labai mažai ką galime fotografuoti, todėl turi save riboti norėdamas išvengti nemalonių konfliktų. Vadinasi, bendras vaizdas bus neišsamus arba paprasčiausiai suvaidintas“, – apgailestauja iki šiol aktyviai dirbantis R. Linionis.

Miesto kasdienybė Romo Linionio akimis.

Menininko fotografijos labai ryškiai dėstosi į ciklus ir etapus. Ankstyvąją dokumentiką keitė montažai, subtilūs, kiek melancholiški nykstančio kaimo vaizdai. Tačiau apie stilistikas ir didžiųjų menininkų įtakas jis kalba gana santūriai – kad ir kiek stengsiesi, nuo savęs nepabėgsi, net ir į didmiesčius išvykę mūsų menininkai dirba taip, kaip mūsų kaimiškas mentalitetas diktuoja. Montažai, kuriuos ir šiandien R. Linionis tebekuria karpydamas žirklėmis, o ne visagaliu fotošopu, kažkada atsirado iš nuobodulio prie inžinieriaus braižymo lentos. Vis dar nebaigtas ciklas, kuriame vaizduojami realūs menininkai ir jų darbai. Ciklas „Tėviškė“, kuriame lyg paskutiniam pasirodymui į fotografiją įžengia aplūžę, yrantys seni daiktai, trobos, sukurtas, kaip teigia fotografas, lyg iš nieko, to, ko jau nėra. Efemeriška, virpanti nuotaika skleidžiasi juodos ir baltos dermės šešėliuose. R. Linionis kartais pasitelkia spalvotąją fotografiją, tačiau svarbiausiomis ir įtaigiausiomis laiko nespalvotas, kurios yra ganėtinai iškalbingos. Jose prabyla pats gyvenimas.

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės