Tekstai
„Baleto aristokratas“: mokinių prisiminimai

2011-11-22

Lapkričio 7 d. kino teatre „Pasaka“, Vilniuje, įvyko dokumentinio filmo „Baleto aristokratas“ (režisierius – Linas Augutis, scenarijaus autorė – Aistė Ptakauskė) premjera. RIDO VISKAUSKO įspūdžius užrašė LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.

Dokumentiniai filmai (ar knygos) apie iškilius scenos meno kūrėjus visada jaudina ir žadina smalsumą. Norisi pamatyti (įsivaizduoti) menininką – žmogų ir savo srities profesionalą. Bendraamžiams žiūrovams (skaitytojams) atmintyje iškyla daug jaudinančių akimirkų, savų asociacijų. O jei esi jaunesnės kartos atstovas, tenka ir susipažinti su herojumi, laiko ypatumais, meno raidos kontekstu. Tolstantys metai ir meno vartojimo „pagreitis“ šiandien negailestingi išėjusiems kūrėjams. Ypač – scenos.

Filmo „Baleto aristokratas“ apie Joną Katakiną (1950–2005) kūrimą inicijavo menininko dukra Jurga Katakinaitė-Jakubauskienė. Apdairiai vengdama tėvo šeimyninio, privataus gyvenimo raizginių, ji apklausė daugumą iškilių J. Ka­takino mokinių (kai kurie jų – užsieniuose). Tad J. Katakino – pedagogo tema filme natūraliai nusvėrė J. Katakino – baleto primarijaus. Filme prisiminimais, dalykinėmis pastabomis taip pat dalijasi Tatjana Sedunova, Jurijus Smoriginas, Jolanta Vymerytė, Audronis Imbrasas, Anželika Cholina, Birutė Banevičiūtė.

Kuriant menininko portretą jo gyvenimo „archeologams“ neretai „išslysta“ iš rankų herojaus debiutas, darbščiausi jaunystės metai. Suprantama: dažna šaltinių problema (neįmanoma apklausti herojaus pedagogų, tarkim, arba nėra recenzijų, stinga dokumentiniam kinui svarbios filmuotos archyvinės medžiagos). Ir ne tik. Trūksta meno istoriko, kuris sudėtų taškus kūrybinėje biografijoje, žvilgsnio (panašios problemos būta ir Rimgaudo Karvelio filmo „Valstybinio jaunimo teatro metraštis“ pirmojoje dalyje). Argi šiuo atveju nebūtų turėję ką pasakyti vyresnės kartos baleto istorikai Aliodija Ruzgaitė, Žilvinas Dautartas? Keista, kad nepakalbinti kartu su J. Katakinu šokę kolegės ir kolegos. Pasitelktas tik trumputis kartu su J. Katakinu spektaklyje „Ana Karenina“ šokusios Majos Pliseckajos emociškai pakilus reprezentacinio pobūdžio pasisakymas televizijai, kuriame ji nešykšti pagyrų filmo herojui.

Taigi kalba J. Katakino mokiniai (Živilė Baikštytė, Eglė Špokaitė, Miki Hamanaka, Aurimas Paulauskas, Neli Beliakaitė, Vilija Putriūtė, Rūta Jezerskytė, Eligijus Butkus, Mindaugas Baužys, Donatas Bakėjus, Paulius Tamolė). Regis, niekas tiesmukai neįvardija, kad menininkas savo valia išėjo iš gyvenimo, bet apie šio įvykio priežastis nejučiom svarsto visi. „Jautėsi nereikalingas“, – anot vienos pašnekovės. Išties, daugumai baleto artistų, baigusių scenos karjerą, tenka persiorientuoti, rinktis pedagogo kelią (tai filme atskleidžiama mokinių gyvenimo istorijų pavyzdžiais). Sunki ir garbinga profesija, bet rampų šviesos ir žiniasklaidos dėmesys – jau tarptautiniuose konkursuose dalyvaujantiems jų ugdytiniams. O kuo užpildyti vidinę tuštumą? Matyt, gyvenimas – ne vien profesija ir meno aukštumos...

Literatūra ir menas, 2011-11-18 nr. 3354

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės