Kultūrinės kelionės
Daiva Molytė-Lukauskienė. Spalvota visuma arba Ahrenshoopo eskizai

2011-10-19

Braidau po smėlį, ne lapus. Esu ant Baltijos jūros kranto, kitame krante.
Ruduo Ahrenshoope. Pamėgtame vokiečių menininkų ir poilsiautojų žvejų kaimelyje. Populiariame ir brangiame  kurorte. Vieta, kurioje gimsta ir yra įgyvendinamos idėjos, sumanymai. Taip taip, drąsiai galiu tai sakyti.
XIX a. dailininkai ieškojo ramių ir nuošalių vietovių ir čia tapydavo. Ahrenshoopas - viena iš jų. Menininkų  gyvenimas šioje aplinkoje, jų rengiamos  parodos, susitikimai turėjo, o ir dabar turi nemažai įtakos kurorto populiarinimui.

Pusiasalio žavesys, ne skurdas

Įsikūriau Kunstlerhaus Lukas – Luko menininkų namuose. Palėpėje, mažame kambarėlyje, kur telpa lova, stalas, nedidelės lentynos rūbams. Virtuve, WC, dušu dalinuosi su inteligentišku kolega rašytoju Wolfgangu Mundtu ir jo sutuoktine.
Už lango žaliuoja medis, kudakuoja kaimynų vištos ir gieda gaidys. Džiaugiuosi, kad pasiėmiau kompiuterį ir mano sesuo gyvenanti Vilniuje, su kuria bendrauju per Skype, taip pat gali išgirsti vokiškas paukščių giesmes. Ir tai džiugina, praskaidrina ramią kasdienybę esant  toli nuo namų, prašmatniame, rudeniniame kurorte, primenančiame Nidą.

Daug spalvų. Oranžiniai šaltalankiai, kuriuos ragauju skabydama nuo šakų. Raudonos erškėtrožių uogos, šermukšniai, gudobelės ir kiti man nežinomi augalai, nokinantys spalvotus vaisius ant jūros kranto. Dar vešli žolės žaluma ir jau geltonuojančios, džiūstančios  žolės. Nenuostabu, kad čia yra daug menininkų namų, dirbtuvių, galerijų, reprezentuojančių tapytojus ir jų darbus. Puoselėjama dailininkų kolonijos dvasia, istorinė praeitis.
Visą vasarą gyvenau Kuršių Nerijoje, tad tarsi netyčia imu lyginti šiuos du kurortus, esančius pusiasaliuose ir iš dviejų pusių skalaujamus vandenų.
Ahrenshoope šaltuoju metų laiku gyvena apie 900 žmonių. Šiltuoju, anot vietos žvejo, – sunku pasakyti ir suskaičiuoti.
Keliaujant iš Ahrenshoopo į Wustrową pėsčiomis, galima pamatyti įstabius skardžius, kuriuos tapė senieji meistrai. Nors užrašai ir draudžia pavojingai priartėti prie krašto, tačiau rizikuoti ir nusiristi žemyn nebijantys smalsuoliai to nepaiso.
Miestelis įsikūręs šalia jūros. Gyventojai ar vasarotojai pro savo vilų, sodybų, menininkų namų langus gali gėrėtis šio krašto vaizdais.
Pro mažą mano kambario langelį pastogėje, taip pat matosi jūra. Tad tik žvilgtelėjusi galiu grožėtis bangų mūša, stebėti stichijos įniršį ar ramybę. Matau horizonte plaukiančius laivus. Tačiau gražiausi vaizdai atsiveria naktį, per pilnatį. Kada mėnulio šviesa krinta ant vandens, o kitame krante šviečia žiburiai. Tarsi flamandų ar olandų meistrų drobėse. Nestebina meno galerijų gausa ir įvairovė, kuriose galima įsigyti talentingų autorių tapybos ar grafikos, keramikos darbų, knygų. Taip pat smulkių, kartais kiču dvelkiančių suvenyrų.
„Kunstkaten“ galerijoje vokiečių dailininko Wolfgango Ticha darbai atlikti tempera ant popieriaus ir drobės  kainuoja nuo šimto iki tūkstančio eurų ir daugiau. Vyraujančios temos – šio krašto peizažai. O ir kūrinių pavadinimai: „Frau am Meer“ („Moteris prie jūros“), „Fisher K.“ („Žvejas K.“), „Blaue und rote Figur“ („Mėlyna ir raudona figūros“) ir etc.
Galerija „Alte Schule“ kaip ir „Neues Kunsthaus Lukas“ taip pat reprezentuoja menininkus iš Vokietijos. Jų darbų kainos siekia iki trijų tūkstančių eurų ir daugiau. Į Jaukią Bertolt Brecht ir Helene Weigel sodybą dengtą šiaudiniu stogu atklystu dažnai. Autentiškoje kaimo aplinkoje gausu meno kūrinių, mažosios arhitektūros akcentų, išraiškingų skulptūrų. Galima įsigyti grafikos, tapybos, keramikos, tekstilės darbų. Atrasti subtiliai modernių poezijos ar prozos knygų.
Gintaras yra šio krašto „auksas“. Deja, jo ne tiek gausiai kaip Palangoje ar Nidoje.

Literatūriniai skaitymai

Vos tik atvykusi, kartu su rašytojais iš Berlyno ir Rostoko Jorg Menke-Peitzmeyeriu ir Wolfgangu Mundtu skaičiau eilėraščius Ahrenshoopo literatūros dienose „Lust am Lesen“. Paklausyti atėjo vietos gyventojai. Poetai - ne dailininkai. O nemokant kalbos, be vertėjo pagalbos, galima įklimpti į begalinį liūdesį. Tad vizualinės koncepcijos samprata šioje erdvėje, puikus gidas ir pasakotojas, vizualus pašnekovas.

Komunikavimo priemonė – kūriniai

Ir tai pastebėjo meninikės reziduojančios šiuose namuose: Ute Behrend-Köln iš Berlyno,  Anne Rose Bekker – Magdeburgo,   Gitte Klisa – Bielefeldo. Pastaroji nudžiugino sukurtomis knygomis - objektais. Jose nebuvo poezijos ir eilėraščių, tačiau forma, popierius ir kompozicija leido giliau pažvelgti ir suvokti dailininkės kuriamų objektų svarbą ir aktualumą. Teksto vizualumas arba „grafinė išraiška“, dabar galėčiau sakyti teksto ir knygos objekto vizualinė sintezė - temos, kurios mane lydėjo visą kūrybinį kelią. Ir atsidūrusi čia, Vokietijoje, vartydama šių namų direktorės Gerlinde Creutzburg sudarytą knygą, parodos surengtos prieš keletą metų Schwerine, Wolfenbuttel bibliotekoje ir Meno muziejuje Visbyje katalogą „Ja und nein“ („Taip ir ne“), suvokiau, kad šiuo keliu ėjo ne vienas menininkas, kūrėjas, nuolatos ieškodamas ir atrasdamas naujus, senus kaip pasaulis bendrystės ryšius tarp vaizdo ir žodžio, tarp žodžio ir vaizdo. Klaipėdoje, šioje srityje ryškiausia asmenybė buvo šviesios atminties kaligrafijos grandas Algis Kliševičius. Čia supratau, kad tai, ką darau, yra įdomu ne tik man, ar atėjusiam paklausyti eilėraščių, prozos.
Iš pateiktų darbų kataloge „Ja und nein“ įsiminė žinomų vokiečių autorių Oskar Pastior, Jurgen Becker, Inger Chistensen, Pul Celan sukurti darbai, iliustruoti Kathrin Shmidt, Jurgen Becker eilėraščiais. Sklidini šviesių spalvų, linijų, faktūrų bei įdomių knygos-objekto formų sprendimo galimybių.

Klajūno pastebėjimai

Gyvenu viršutiniame aukšte. Leisdamasi mediniais laiptais žemyn keliauju pro nedidelę biblioteką. Patogus krėslas kviečia atsisėsti. Čia, tarp įvairių knygų, enciklopedijų atradau ir uostamiesčio menininkų leidinių. Tikriausiai atvežė tie, kurie rezidavo šiuose namuose anksčiau.
Gyčio Skudžinsko, Remigijaus Treigio, klaipėdiečių tapytojų ir grafikų darbų albumai paįvairino bibliotekos kolekciją. Dar kartą turėjau galimybę perskaityti Leonido Donskio „99 Baltijos istorijas“.
Teko  būti šios  knygos sutiktuvėse Klaipėdoje. Tačiau toli nuo namų, Baltijos jūros pakrantėje, galėjau šiek tiek kitu rakursu pažvegti į šias įstabias istorijas: iš kitos erdvės, kitos plokštumos, vietovės, puikiai perteikiančios ir atspindinčios baltiškąją dvasią. Benas Šarka, Gintaras Grajauskas, Rolandas Rastauskas ir kitos man gerai žinomos asmenybės atrandamos naujai.
Žvilgtelėjau ir į 1977m. lietuvių, rusų kalbomis išleistą žurnalą  „Paralelės“. Supratau: čia lankėsi ir šviesios atminties mūsų bičiulis rašytojas Rymantas Černiauskas. Jį puikiai prisiminė ir menininkų namų darbuotoja. Siurbte susiurbiau šmaikščiai aprašytą gustišką istoriją „Girtas laivas“. Ir graudžiai, ir ilgai šypsojausi...Šiokie tokie sentimentai, užplūstantys kiekvieną, ilgesniam laikui išvykusį iš namų.

Vietos gyventojai čia draugiški. Ištuštėjus kurortui, jie - kaip ir Neringos ar Palangos, ar Šilutės  senbuviai - lengvai pastebi klajojančius vienišius poilsiautojus ar menininkus. Maloniai pakalbina, pateikdami primityvokus klausimus: iš kur atvykote, ką veikiate ir etc.
Pažintis su vietove tęsiasi įsėdus į autobusą ir apsilankius  šalia esančiuose nedideliuose miesteliuose: Zingste, Wustrowe, kuris labai panašus į Palangą. Vienoje pagrindinėje gatvėje, vedančioje prie jūros, kur yra ir medinis tiltas, išsidėstę nedidelės krautuvėlės, kavinės, verda šios vietovės pagrindinis gyvenimas. Galima atrasti ir ryškiaspalves vaikų karuseles-arkliukus, mūsų kurortų analogus.
Raudonų plytų ankstyvosios gotikos bažnyčioje, sraigtiniais laiptais, su klegančių vokiečių turistų grupe užlipau į bokštą. Miestą, jo gatves, namus, kiemus ir gėlynus, vandenis, prieplauką  stebėjau iš aukštai.
Žavėjo tai, kad buvo galima sėsti į laivą ir išplaukti į nedidelę pažintinę kelionę mariomis ar vandens kanalais. Vanduo, vėjai, stipriai siūbuojantis laivas – atitinkama dozė adrenalino smalsiam klajūnui, nenorinčiam sušlapti, peršalti.
Sugrįžus, prašmatniame restorane „Kapitono namas“, gera buvo ragauti šios vietovės patiekalo - karštos midijų sriubos Miesmushelsuppe, kvepiančios dumblu ir dumbliais. Tiesą sakant, norėjau pavalgyti sriubos iš bulvių. Tačiau jos jau nebuvo. O gerai nemokėdama kalbos, pasirinkau šią. Kaina - trys eurai aštuoniasdešimt centų. Raudona spalva ir ypatingas skonis. Ragavau užsimerkusi. Neapsirikau ir nesigailėjau.

Pokalbiai sutemus

Ruduo, dienos vis trumpesnės ir tamsesnės. Susėdę prie bendro stalo čia gyvenantys ir kuriantys  menininkai ne tik vaišina vieni kitus jų pagamintais patiekalais, bet ir pasidalina įspūdžiais, mintimis, atradimais ir praradimais, kurie atgula į jų darbus: koliažus, nuotraukas, paveiklsus, eilėraščius ar prozos tekstus.
Iš moliūgų gaminami šio krašto tradiciniai patiekalai. Verdama sriuba, jie kepami orkaitėje su neluptomis bulvėmis ir baziliko, rozmarino prieskoniais. Laukti reikia kol ryškiai oranžiniai moliūgo riekės krašteliai šiek tiek pajuoduos.
Besigardžiuodami šiais skanumynais, vos nenujuodinome pikantiškų Utes paruoštų pyragaičių su ožkos sūriu ir moliūgo sėklomis. Gerai, kad laiku į orkaitę žvilgtelėjusi viena iš čia esančių merginų, spėjo garsiai sušukti: „Juoduoja!“
Lietuviški šaltibarščiai tikra naujiena kolegoms. Šį patiekalą su karštomis bulvėmis jie ragavo pirmą kartą. Šyptelėjau, kai bičiulė įsidėjusi į lėkštę bulvę, norėjo ją užpilti  šalta sriuba.
Na, bendraujama, vakarojama ar išsiskirstoma po savąsias erdves, užsisklendžiama kambariuose. Lojali ir demokratiška aplinka, kurią kuria čia esantys menininkai. Gyventi ir bendrauti tenka ne vieną ar dvi dienas.

Atradimai ir praradimai

Galėčiau sau priekaištauti, kad esu neproduktyvi, kad darbuojuosi daug, o dar daugiau piešinių ar tekstų negailestingai išmetu į šiukšliadėžę. Tačiau kai antrą valandą nakties pašoku iš gilaus miego susapnavusi ne košmarą, o savo pačios sukurtą grafinį vaizdą, tobulai perteiktą sąmonės ar pasamonės vizijų siaubuose, suvokiu, kad reikia keltis, ir, pasak kolegos rašytojo Jorg Menke, ieškoti siužetinės medžiagos naujovių ne kambaryje, o vaikštinėjant saulėtomis ir vėjuotomis Ahrenshoopo pakrantėmis. Taip ir darau. Rašyti eilėraščius galima ir gatvėje, patogiai įsitaisius ant suolo. Autobusų stotelėje ar jaukiame galerijos kiemelyje, pakrantėje, stebint praeivius ir maloniai bendraujant. Taip taip. Tai, darbas. Ir nelengvas. Kas kartą sugrįžtant prie tų pačių, kurortinio gyvenimo temų. Netgi bronzinės skulptūros, ar iš molio sukurtos koncepcijos dvelkia erotiška dviprasmybe, daugiatemiškumu. Visi čia tarsi mėgaujasi saulės šviesa, atostogomis ir gyvenimu. Netgi žalvarinis katinas, patogiai įsitaisęs ant fontano krašto, privačios galerijos kieme, nekreipia į nieką dėmesio, o užsikėlęs koją ant kojos, švilpaudamas kviečia prisėsti šalia ir atsikvėpti. Taip ir padarau. Įsitaisau patogiai po gudobelės medžiu, ant medinio suolo, kurio atloše meiliai bučiuojasi žuvys. Suolas senas, rankų darbo. Ir tikrai ne masinės gamybos produktas. Kaip ir šalia esantis metalinis gatvės šviestuvas, molinio ąsočio šukė, kurioje puikuojasi geltonos gėlės. Gėlės šiame kieme gerai atrodo ir susodintos į seną lovelį, iš kurio, drįstu teigti, šio amžiaus pradžioje buvo šėriami paršiukai, kiauliukai ar kiti tvarto gyventojai. Šiuolaikiškumas, modernumas, archaiškumas ir autentika. Deriniai, kurie nukelia mane į praeitį, į seną Dzūkijos kaimą, Milvydą, kurioje bėgo manosios vaikystės nerūpestingos dienos. Iš kurio labai norėjosi ištrūkti, pamatyti, sužinoti, aplankyti, skęsti didmiesčių rūkuose ir miglose stebint architektūrinius šio pasaulio pasiekimų stebuklus. Tačiau atsidūrus čia, toli nuo namų, tarp vandenų, atsisakius automobilio ir dviračio, nuklydus į atokias autentiško kaimo gatveles, nenuklotas jokiomis cementinėmis plytelėmis, suvokiau, kad visa tai kas tikra, yra sąlytyje su tiesa. Omne verum, vero consonant (lot.).

Autorės nuotraukos

Daiva Molytė-Lukauskienė  Luko menininkų namuose reziduoja pagal Ahrenshoopo ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro menininkų mainų programą.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 6

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės