Kultūrinės kelionės
Andrius Jakučiūnas. Vasaros pramogos

2011-07-11

Ar yra ką veikti kultūros vartotojui vasarą Vilniuje? Ne, jei norisi gyventi panašiu grafiku kaip rudens ir pavasario mėnesiais, jei domina spektakliai, literatūros renginiai, parodos. Taip, jei iš principo nėra atmetama galimybė paieškoti kultūros šalia rūstaus šio žodžio iškilumo, ne ten, kur ji paprastai būna oriai įkūnijama ir pagarbiai vadinama „aukštąja“.

Vasara – niekdarystės, pramogų metas, tiesa, ir tos pramogos gali būti nepriekaištingai „kultūringos“, plečiančios akiratį, tiesiog smagios. Matyt, būtent taip derėtų vertinti prieš kelias dienas išplatintą informaciją, kad Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras (VTICKB) gavo išskirtinę teisę organizuoti ekskursijas pagal Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Silva rerum“ – savotišką lietuvių populiariosios literatūros šedevrą, o gal net jos pradininką (čia, aišku, būtų galima karštai diskutuoti, kas mūsų kontekste laikytina populiariąja literatūra, tačiau tai nėra šio straipsnio tema), išrinktą 2009-ųjų metų knyga, graibstomą ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos skaitytojų.

Tai reiškia, kad Vilniuje pirmą kartą (pagaliau!) sukurtos ekskursijos, kuriose bus remiamasi žinomu literatūros kūriniu, galima sakyti, miesto istorija išsiskleis taip, kaip ji įkvėpė romaną. Labai džiugu, kad pasaulinė praktika, kai rengiamos ekskursijos labai populiarios literatūros keliais (Londone ir Paryžiuje keliaujama „Da Vinčio kodo“ maršrutu, Stokholme organizuojamos ekskursijos Stigo Larseno trilogijos tema ir t. t.) pamažu prigyja ir Lietuvoje, juo labiau kad beveik nekyla jokių abejonių, jog kelionė su „Silva rerum“ bus kur kas įdomesnė negu, sakykim, su „Da Vinčio kodu“.

Ekskursijos maršrutą parengė pati romano autorė, menotyrininkė Kristina Sabaliauskaitė. Jos teigimu, visas dėmesys naujai pristatomose ekskursijose bus skirtas Vilniaus miesto istorijai. Chronologine seka parinktos devynios vietos, susipynusios su garsios šeimos gyvenimu, veda keliautojus pirmosios romano dalies motyvais tolyn. Intrigos, tikrais įvykiais paremti pasakojimai, meno ir istorijos dvelksmas šiandienos Vilniuje – tai kitoks miestas, kurį tikrai pajus ekskursijos dalyviai.

„Džiaugiamės galėdami pristatyti išskirtinę turizmo naujieną ir pakviesti į ekskursijas istorinio romano „Silva rerum“ tema. Rengdami šias ekskursijas siekiame parodyti tą senojo Vilniaus veidą, kurio nematome kasdien skubėdami ir eidami pro šalį. Atsigręžę į praeitį, randame įdomiausių istorijų, nutikimų, kurie padeda sukurti kokybišką, įdomų ir netikėtą turizmo produktą. Manau, kad ši ekskursija, ypač įdomi knygos gerbėjams, paskatins visuomenės domėjimąsi miesto istorija, kultūra ir menu. Vilnius yra nepaprastai gražus ir turtingas, o autorės įžvalgos yra kelias, padedantis mums visiems tai suprasti“, – VTICKB tinklalapyje cituojama centro direktorė Jolanta Beniulienė.

„Aš Vilnių vadinu „The Movable Angst“ – „nerimu, ilgesiu, kuris visada su tavimi“. Tam tikra prasme abu romanai yra ir tarsi Requiem Vilniui, kurio nebėra, – kilmingajam, žydiškajam, daugiataučiam, prelatų ir mecenatų miestui. Vilnių geriausiai jaučiu, tai esminė mano tikrovė ir tapatybė“, – sako romano autorė K. Sabaliauskaitė. Be abejo, tokį jį bus stengiamasi parodyti ir nuo liepos 15 d. pradedamose rengti ekskursijose (į jas jau registruojama), todėl galima įtarti, jog nemažai vilniečių atsisakys vertingos patirties vien dėl to, kad jie gimė ir gyveno neprelatų, nemecenatų, nekilmingame, nežydiškame ir neaukštuomenės mieste – mieste, kuris nebuvo susijęs su miestu apskritai ir iš esmės reiškė mėgstamą kavinę (vilniečiai dažnai sako „varom į miestą“ – t. y. kur nors į centrą). Jie kurią dieną galės užsiropšti į Šv. Jonų varpinę, kurią atgaivino 2007-2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. (Praėjusių metų rudenį Ūkio ministerija varpinės tvarkybai ir pritaikymo turizmui projektui įgyvendinti skyrė 4,74 mln. litų. Tad po ilgiau nei metus trukusių darbų apleista varpinė tapo nauju traukos centru į Vilnių vis aktyviau plūstantiems turistams ir sostinės gyventojams.) Tai – dar viena pažinties su miestu galimybė, visiškai nepanaši į aukščiau minėtą ekskursiją. Žvelgti į miestą iš viršaus – tai visų pirma išgyventi savo (ne miesto) istoriją, suvokti save kontekste ir trapias to konteksto ribas. Vadinamieji „viewpointai“ jiems dar suteikia šiokio tokio papildomo turinio. Šv. Jonų bažnyčios varpinėje įrengta vienintelė Lietuvoje Fuko švytuoklė, demonstruojanti Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Švytuoklės įtvirtinimo lizdas įtaisytas varpinės bokšto antrajame aukšte. Nuo specialios pakylos galima stebėti, kaip ji švytuoja, kaip juda ratu ant plono lyno virš marmurinio ciferblato pagrindo pakabintas keliasdešimties kilogramų rutulys. Per dieną siūbuodamas jis keičia savo padėtį, ir tai įrodo, kad Žemė sukasi aplink savo ašį. Spėjama, jog švytuoklė pridės varpinei unikalumo, daugeliui lankytojų bus patrauklus akcentas.

Istorinėje varpinėje turėtų veikti modernus liftas, gabenantis lankytojus į apžvalgos aikštelę (tiesa, neseniai buvo pranešama, kad jis sugedo ir yra taisomas). Be abejo, čia galima užkopti ir laiptais, nors tai nėra lengva – apžvalgos aikštelė įrengta 45 m aukštyje, be to, anot universiteto atstovų, kylant ar leidžiantis liftu labai gerai atsiskleidžia didžiausia varpinės interjero vertybė – glazūra. Ji susidarė ant vidinių bokšto sienų per gaisrą, kai nuo didelio karščio lydėsi plytos.

Tiems, kurių netraukia gražūs miesto vaizdai, knieti pasiūlyti šiame kontekste išskirtinę pramogą – aplankyti istorinį antenų parką, kurį, minėdamas 85-ąsias radijo programų siuntimo, drauge ir savo veiklos metines, birželio pradžioj prie Vilniaus TV bokšto atidarė Telecentras. (Lietuviškai radijas pirmą kartą prabilo 1926 m. birželio 12 d., o pirmasis radijo siųstuvas sumontuotas Telecentrui priklausančiame pastate Kaune, Žaliakalnyje.) Telecentro nueitą kelią šiuo metu primena trys naujajame parke pastatytos antenos: radijo programų siuntimo antena „Dožd“, radiorelinio ryšio ruporinė parabolinė antena RPA-2P ir TV programų siuntimo antena „Ladoga“. Artimiausiu metu bus tvarkomi antenų parko takai, o ateityje jame atsiras dar daugiau eksponatų.

„Mūsų įsteigtas parkas pasitarnaus telekomunikacijų raida besidominčiam jaunimui ir neabejotinai taps dar vienu traukos objektu taip gausiai Vilniaus TV bokštą lankantiems turistams. Antenos ne tik įdomios technologine prasme, jos iš tiesų įspūdingo dizaino, todėl visiems čia bus malonu pasivaikščioti ir atidžiau jas apžiūrėti“, – sakė Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys.

Parke prie Vilniaus TV bokšto stovi ir palydovinio ryšio antena „Nera“, kurią 1991 m. mūsų šaliai padovanojo Norvegijos telekomas. Ši antena sovietų agresijos metu buvo naudojama Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ryšiui su pasauliu užtikrinti, o šių metų sausį, minint Laisvės gynėjų dienos 20-ąsias metines, pradėta eksponuoti plačiajai visuomenei.

Papildoma atrakcija parko lankytojams galėtų būti didžiausios Vilniuje nelegalios gyvūnėlių kapinės, pasislėpusios kažkur miške visai prie pat TV bokšto. Be abejo, apsilankymas ten gali sutrikdyti, tačiau ši šiurpi vieta, be abejo, taip pat priklauso kultūros sričiai.

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės