Tarp Klaipėdos knygų
Kristina Inčiūraitė. Trumpai apie kalbos tyrinėjimus

2010-10-13

Atėjus rudeniui savo derliumi noriai dalinasi ir Klaipėdos universiteto leidykla, išleidusi (tiesa, ne šiais metais) dvi  kalbotyros knygas: Eglės Bukantytės „Martyno Liuterio Naujojo Testamento (1522-1546) įtaka Jono Bretkūno Naujojo Testamento vertimui (1579-1580) sintaksės aspektu“ ir mokslinių straipsnių rinkinį „Res Humanitariae VI“. Šiomis knygomis tarsi primenama apie nesibaigiančius kalbos tyrinėjimus, apie jos (kalbos) svarbą ne tik universitetinei bendruomenei, bet ir mums, paprastiems mirtingiesiems, kuriems kalba kol kas buvo ir yra, tik komunikacijos priemonė.

Paėmus į rankas E. Bukanytės knygą iš pradžių patiri šoką vien dėl pavadinimo, kuris ne tik ilgas, bet statistiniam skaitytojui gali atrodyti ir pakankamai mįslingas. Žinoma, knyga mokslinė, tad tuo kaip ir nederėtų stebėtis, juolab, kad šia knyga autorė apsigynė daktaro laipsnį. Joje randame kruopščiai atliktą darbą - viskas išnagrinėta kiek įmanoma išsamiai ir sklandžiai. Knygos objektas, žinoma, taip pat nėra „lengvas“ ar lėkštas  – J. Bretkūno pirmųjų keturių Naujojo Testamento knygų vertimo sintaksė. Šia knyga siekta aprašyti M. Liuterio Naujojo Testamento paveiktas J. Bretkūno Naujojo Testamento vertimo sintaksines konstrukcijas, jų ypatybes bei vertimo strategiją. Kyla elementarus klausimas, kodėl tokią knygą vertėtų imti į rankas ne kalbininkams? Visų pirma, todėl, kad Jonas Bretkūnas pirmasis išvertė Bibliją į lietuvių kalbą, tad žinios apie jo vertimą tik praturtintų mūsų jau ir taip menką domėjimąsi gimtąja kalba, padėtų daugiau sužinoti apie XVI amžiuje vartotą lietuvių kalbą ir pamatyti, kaip ji (pa)kito iki mūsų dienų.

„Res Humanitariae VI“ – tai įvairių kalbotyros straipsnių rinkinys, nagrinėjantis ne vien lietuvių, bet ir latvių, anglų, prancūzų, rusų kalbas, taip pat skirtingus kalbos lygmenis. Straipsnių autoriai - įvairių universitetų dėstytojai, kuriems kalba yra neišsemiama lobių skrynia, slepianti nesuskaičiuojamus turtus.

Viena straipsnių dalis skirta daugiau leksinės semantikos sričiai, kitoje - į kalbos klausimus gilinamasi iš gramatinės semantikos pozicijos, keli straipsniai supažindina su  kalbos istorija. Į kalbininkų akiratį patenka net (atrodo) paprasti, kasdieniški dalykai, kuriuos aptarti akademiniame lygmenyje nešautų į galvą. Štai Jūratė Lubienė savo straipsnyje nagrinėja liaudiškus grybų pavadinimus - tokius paprastus, tarsi „elementarius“. Tačiau perskaičius šį straipsnį suvoki, kokie išmintingi ir sumanūs buvo mūsų senoliai rinkdami grybams pavadinimus pagal jų augimo vietą, būdą ar laiką.

Skyrelyje „Kronika“ pristatoma jubiliejų švenčiančio lietuvių kalbos katedros docento Algirdo Ruškio mokslinė bei pedagoginė veikla. Tačiau meilę kalbai išduoda ne tik Albino Drukteinio tekstas apie jubiliatą, bet ir paties A. Ruškio straipsnis „Lietuvių aprangos ir apavo konceptualioji frazeologinė raiška“, kuriame kalbininkas nagrinėja aprangos ir apavo frazeologizmų asociacijas. Skaitydamas jautiesi pakylėtai, nes nejučia pradedi didžiuotis savo kalba, apie kurią kasdienybėje nė nesusimąstome: iš kur kilo vienas ar kitas žodis, kaip susiformavo frazeologizmas ir kodėl jis nepakito iki mūsų dienų: „paskutinius marškinius nuvilkti – viską atimti, išnaudoti “, „į bobos sijoną įsikibti aklai klausyti žmonos“, „Adomo marškiniais – visai nuogas“, „pilnos kelnės – labai išsigandęs“, „į kelnes prileisti – sakoma apie labai išsigandusį“ ir dar daug kitų.

Taip pat knygoje recenzuojama prof. habil. dr. Audronės Kaunkienės ir dr. Edvino Jakulio monografija „Bendrieji baltų kalbos veiksmažodžiai“. Visuose straipsniuose autoriai įdomiai analizuoja probleminius kalbos aspektus, tuo pačiu atskleisdami jos turtingumą ir turiningumą.

Apžvelgus šias knygas suvoki,  kad  kalbos tyrinėjimas yra netgi labai įdomus reiškinys ne tik specialistui -  kiekvienas, besidomintis savo kalba, jos istorija ne tik turtina savo kalbą, bet ir praturtėja pats.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės