Tarp Klaipėdos knygų
Rūta Jakštonienė. Apie tapybą, raštą ir istoriją

2010-09-15

Linas- Julijonas Jankus. TAPYBA. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007

Lietuviškojo impresionizmo klasikas - taikliai tapytoją Liną Julijoną Jankų apibūdino filosofas A. Juozaitis Klaipėdos universiteto leidyklos išleistoje knygoje L. Julijonas Jankus. Tapyba.

Menininko kūrybai skirtame leidinyje – reprodukuoti įvairių laikotarpių kūriniai, eskizai, viena kita fotografija. Visuose juose - neužmirštama praeitis, anot paties tapytojo, ir formavusi suvokimą, kad viskas yra šviesa, kuri mums leidžia suvokti pasaulį. Naudingoje besidomintiems pajūrio krašto kūrybinėmis asmenybėmis knygoje publikuojama ir keletas tekstų. Tai filosofo ir menotyrininko Gyčio Vaitkūno tradicinės tapybos savitumo analizė (manau, kiek per įmantri ir pernelyg didelės apimties nepretenzingam menininko asmenybę ir kūrybą pristatančiam leidiniui), filosofo Arvydo Juozaičio pasižvalgymai po menininko sielos peizažus, rašytojo Antano Ramono pratarmė 1984 m. menininko parodos katalogui, Aloyzo Stasiulevičiaus glausta retorika.

Įdomiausias ir, mano nuomone, labiausiai vertas dėmesio tekstas – paties Lino J. Jankaus pasakojimas, kuriame vaikystės prisiminimai, susitikimo su A. Žmuidzinavičiumi įspūdžiai (profesorių L.Jankus vadina vienu pirmųjų savo mokytojų), tuometinė Dailės instituto studijų ir studentiško gyvenimo atmosfera, menininko mintijimai apie kūrybos paskirtį bei prasmę žmogaus gyvenime.

Nepretenduojanti į dalykinę monografiją ar išsamų kūrybos tyrimą, knyga lakoniškai pristato pajūrio krašto menininką, nesudėtingai identifikuojamą pagal jo, tą per gyvenimą lydinčia šviesa užlietą, kūriniuose visomis paletės spalvomis žaižaruojantį ir potėpių staccato skambantį pasaulį.

Kaligrafijos sąsiuviniai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007

Daugeliui mūsų Kaligrafijos sąsiuviniai pirmiausia asocijuojasi su Anapilin išėjusiu grafiku, kaligrafu, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros profesorium Algiu Kliševičium. Būtent šio žmogaus iniciatyva Klaipėdoje, vadinamoje šalies kaligrafijos sostine, gimė ir toliau sėkmingai puoselėjama tradicija kartą per metus išleisti informatyvų ir gausiai iliustruotą leidinį, skirtą kaligrafijos menui, jo aktualijomis besidominčiam skaitytojui. Tiems, kas apie šiuos sąsiuvinius girdi pirmą kartą, pasakytina, jog tai nedidelės apimties, vizualiai pagavus (-ūs) leidinys (-iai), kurio lakoniški tekstai nuspalvinti originaliomis skirtingų menininkų  kaligrafijos darbų reprodukcijomis.

Pasaulį išvydę 2007 m. Kaligrafijos sąsiuviniai laikosi pirminės leidinio sandaros – kiekviename numeryje skaitytojui pristatoma keletas nuolatinių rubrikų: Asmenybės - apie jau žinomus Lietuvos ir užsienio kaligrafijos meistrus, Pamokos – apie edukacinę kaligrafijos funkciją. Rubrika Nauji vardai pristato dar tik žengiančius pirmuosius žingsnius kaligrafus. Rašto meno gurmanai Kaligrafijos sąsiuviniuose ras Vytauto Dumčiaus paskaitų ciklą apie japonų kaligrafijos subtilybes.

Kaligrafas viename ženkle sutalpina šimtą vieną emociją, eksperimentą, nenuspėjamas nuotaikas, istoriją ir dabartį. Taip pat talpiai, bet apie daug ką skaitytojui papasakos Kaligrafijos sąsiuvinių puslapiai.

Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007

Kuklus, į akis nekrintantis viršelis su neįmantria sentimentalaus piešinio iliustracija vargu ar patrauks vaizdams godžią akį. Bet jei atsitiktinumas lemtų ir ši knyga atsidurtų skaitytojo rankose prieš jį atsivertų įdomus, kupinas dramatiškų išgyvenimų, deja, tragiškas likimas žmogaus, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės gyvenime palikusio itin ryškų pėdsaką.

Adomo Brako – dailininko, pedagogo, visuomenės veikėjo, intelektualo gyvenimo istorija knygoje aprašoma nuosekliai chronologiškai dėstant faktus ir įvykius, pateikiant menininko kūrybos raidą atspindinčių darbų iliustracijas, publikuojant A. Brako iš tremties Sibire rašytus laiškus, menininko artimųjų bei amžininkų atsiminimus. Gal kiek per menkai mūsuose žinotas menininkas iš knygoje publikuojamų straipsnių, kuriuos rašė istorikai, menotyrininkai, muzikologai, atsiskleidžia kaip aktyvus įvairių lietuviškų kultūrinių draugijų steigėjas, režisierius, pedagogas, knygų iliustratorius, architektas, visą savo gyvenimą ir kūrybą pašventęs lietuvybės išsaugojimo idėjoms.

Knyga A. Brakui atminti ne tik papildo negausias žinias apie, pasak vienos iš knygos sudarytojų istorikės Silvos Pocytės, viešojoje opinijoje primirštą asmenybę, bet taip pat išsamiai ir vaizdžiai iliustruoja  XIX a. pabaigos XX a. vidurio lietuvininkų / klaipėdiškių gyvenimą, tuometinę Klaipėdos krašto kultūrinę ir politinę aplinką.

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai 1

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės