Tekstai
Ivona Žiemytė. "Ieškau idėjos, kol galvoje pasigirsta "cinkt"

2013-05-20

"Nuo pat vaikystės jaučiau, kad esu meno žmogus, ne kas kitas. O kai įgyji patirties, sutinki mokytojų, iš kurių mokaisi meistriškumo ir kūrybinėse dirbtuvėse dirbi kartu su jais - kas gali būti geresnio?" - sakė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto Vizualiojo dizaino katedros studentė Austė Kučinskaitė, dalyvaujant įvairiuose kūrybiniuose konkursuose, ir, regis, sėkmingai išplauksianti į platesnius - tarptautinius vandenis...

Tikriausiai net nematote gegužės grožio, rankų nepraskirdama prie baigiamojo darbo. Kokia tema?

Matome... Mano baigiamasis darbas - tarptautinis architektūros konkursas, kuriame turiu sukurti stadiono paviljonų struktūras Rio de Žaneiro futbolo rungtynėms, kurios vyks 2014 metais Brazilijoje. Darbą įvertinimui siųsiu birželio 5 dieną, taip pat ši diena sutampa ir su baigiamojo darbo gynimu.

Jūs sportuojate?

Ne, bet dalyvaujant šiame konkurse ir nereikia būti susijusiam su sportu. Paviljonai turi būti skirti rungtynių fanams, juose bus ir kavinės, ir didelis ekranas, taip pat maži ekranai atskiroms rungtynėms, kad iš kitų šalių atvykusiems žmonėms nereikėtų spaustis vienoje erdvėje. Mano sukurtas paviljonas bus modulinis, ir jį bus galima sustatyti įvairiomis kombinacijomis. Šiuo metu dar vyksta procesas, o kuo visa tai baigsis, paaiškės gegužės pabaigoje.

Kaip rutuliojosi idėja?

Konkurso organizatoriai buvo iškėlę tikslą panaudoti kokį nors simbolį, tai paviljono grindims aš panaudojau šešiakampį, formą iš futbolo kamuolio. O stogas primins papūgos snapą, nes papūgos - vienas iš Rio de Žaneiro paukščių. Jis - spalvingas ir primena braziliškus karnavalus. Taip ir išsirutuliojo idėja.

Galvoju, kokie turėtų būti paviljono baldai, nežinau, ar man užteks laiko pačiai juos projektuoti, gal tiesiog panaudosiu ką nors iš jau sukurtų, tinkančių atviroms erdvėms nusižiūrėtų baldų.

Ar idėjos gimsta sunkiai, reikia daug braižyti?

Kaip čia pasakius; aš visada laukiu ateinančios idėjos, žiūriu, ieškau, kas mane įkvėptų, ir po kurio laiko ateina diena, kada galvoje ji subręsta ir pasigirsta tarsi toks "cinkt!". Na, o paskui jau darau darbą.

Jeigu laimėtumėte projektą, kokios perspektyvos?

Pirmiausia tai būtų didžiulis džiaugsmas ir įkvėpimas dalyvauti kituose konkursuose. Mano darbas būtų publikuojamas įvairiuose architektūros bei dizaino žurnaluose. Be to, gaučiau truputį pinigėlių.

Brazilijoje būti neteko, bet norėčiau nuvykti. Kai dariau baigiamąjį darbą, teko daug skaityti apie šią šalį, analizuoti, tyrinėti. Vieta skirta paviljonams - Lapa aikštė yra kultūrinio gyvenimo centras, ten verda bohemiškas naktinis gyvenimas, susirenka įvairių tautybių žmonės, daug muzikos ir šokių.

Matau, turite ambicijų. Kas jas sužadina - tėvų paskatinimas, nuoskaudos dėl santykių su bendraamžiais?

Nuoskaudos? Tikrai ne iš jų, o tik iš pozityvių dalykų gali gimti kažkas gero. Geri jausmai įkvepia ko nors siekti, kopti aukščiau. Dėstytojai nuolat paskatina, įspiria į vieną vietą.

Koks studentiškas gyvenimas, ar yra laiko pasimėgauti linksmybėmis?

Aišku. Mūsų kompanija dažnai susirenka į studiją, praleidžiame čia daug laiko, vien tai jau yra smagu - būti su kūrybingais žmonėmis. Kartais užsibūname iki išnaktų, aptarinėdami esamus ir būsimus projektus. Neseniai dalyvavome konkurse "Dunlop Art Car 2013", kūrėme sportinio automobilio, kuris dalyvaus Le Mano rungtynėse, grafinį dizainą.

Ar jau dabar išlenda dyglių, žalio pavydo?

Kiekvienas turi savo charakterį, bet aš nekonfliktuoju. Mano charakteris paslankus, kol neįžeidžia, o jeigu taip atsitinka, nepatyliu.

Kas vyko per keturis studijų metus?

Metai buvo ir skirtingi, ir įdomūs. Man, atvykusiai iš Tauragės, pirmieji metai buvo susipažinimas su nauju miestu. Antrame kurse buvo dar įdomiau nei pirmajame. Trečiame kurse viskas tarsi priblėso, kol susipažinau su dėstytoju dizaineriu-architektu Sauliumi Jusioniu. Jis įskiepijo naujovių ne tik į mano gyvenimą. Na, o paskutiniame kurse galvoji apie ateitį, ką toliau darysi. Tai kaip lūžis ir tuo pačiu startas.

O kaip sutarėte su baigiamojo darbo vadovu?

Baigiamajam darbui visi pasiskirstėme dėstytojus, dešimt iš trisdešimties studentų darbuojasi su Sauliumi. Bendraujame artimai, jis kaip draugas. Įkvepia drąsos, kad nebijotumėm dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, nes siekiančiam karjeros dizaineriui tai yra pliusas. Dėstytojas kritikos piktai neišsako, dažniausiai subtiliai pajuokauja. Manau, žavu, kad jis atsinešė nemažą gyvenimiškos ir kūrybinės patirties bagažą, ir mums gali daug ką patarti.

Štai šį savaitgalį jo iniciatyva mūsų grupė nuvyko į Panemunės pilies atidarymą, ši pilis priklauso Vilniaus Dailės akademijai. Aplankėme Rambyno kalną. Buvo nuostabi ekskursija, visi labai linksmai praleidome laiką.

Ko dar mokėtės akademijoje ir kas jūsų "arkliukas"?

Vizualinio dizaino katedroje aprėpiame labai daug dalykų: grafinį dizainą, fotografiją, skulptūrą, kompoziciją, tapybą, produkto dizainą. Visko po truputį, o žinių įgyjame daug.

Aš labiau linkstu prie grafikos, arba norėčiau būti interjero dizainere. Nuo seno mėgstu namuose perstūminėti baldus, keisti jų išvaizdą nors ir minimaliomis priemonėmis. Man patinka viskas, kas spalvota. Žavi senamiesčio erdvės, namai, turintys savo šarmo.

Sakėte, kad jūsų virtuvė tokia spalvinga, jog svečiui iš karto aišku, kad čia gyvena menininkas. Mėgstate ruošti valgį?

O, labai. Galiu iš kirvio koto išvirti sriubą. Dažniausiai mėgstu improvizuoti, juk derinti ingredientus, siekti estetinio vaizdo, skonio, spalvų dermės - irgi dizainas.

Ar negyvenote šiltnamio sąlygomis? Antai Londono akademijos pirmakursė studentė gavo užduotį kursiniam darbui suprojektuoti interjerą tikrai menininkės ir mokslininko šeimai, auginančiai autistą sūnų, norintiems stiklo lubų, kad matytų žvaigždes.

Taip, galbūt užsienyje studentams skiriamos sunkesnės užduotys, nei mums, bet jos užgrūdina. O kartais dedi plytą po plytos žinių ir patirties, ir pastatai tvirtą namą.

Jus ir kolegas ištiko laimė: iš Italijos atvykę dizaineriai-architektai dovanai jus mokė amato paslapčių. Kas sutrikdė, ką neįprasto atsimenate iš tų pamokų?

Tai buvo gera praktika bendradarbiaujant su skirtingais žmonėmis, taip pat puiki galimybė susipažinti su Italijos dizainerių darbais. Kūrybinėse dirbtuvėse buvo trys grupės: fotografijos, grafikos ir audio-garsų. Aš buvau grafikos grupėje, mes kūrėme archyvą iš fotografijų, kuriose atsispindėjo unikalūs, tik uostamiesčiui būdingi vaizdai. Nieko neįprasto neatsimenu, tik kad buvo smagu, ir gaila, kad viskas baigėsi.

Kai stojote į akademiją, ar storą segtuvą savo darbų pristatėte?

Kai mes stojome, buvo perversmas ir visiškai kitokios taisyklės. Seniau turėjai atsinešti darbų segtuvą, rodyti, kalbėtis, tada pasakydavo, ar gali laikyti egzaminus. O mums nereikėjo atsinešti darbų, tiesiog laikėme egzaminus, kurie truko 4 dienas, kaskart skirtinga tema: kompozicija, piešimas, tapyba ir testas. Jo klausimai buvo gana juokingi, tarkime, kas yra "eksterjeras"? Galimi variantai buvo: "šuns veislė", "pastato išorė", "pastato vidus". Turbūt norėta pažiūrėti, ar žmogus apskritai suvokia, kas yra menas.

Kokios menininkės gyslelės sutvinksėjo vaikystėje?

Nuo mažens paišiau, namuose turiu visą "papkę" vaikiškų ir jaunatviškų piešinėlių. Iš pradžių piešiau zuikius, namus, saulutes, kaip ir kiekvienas vaikas. Tauragėje, moksleivių kūrybos centre, lankiau įvairius būrelius: dizaino, siuvimo, keramikos, pynimo... Nuo pat vaikystės jaučiau, kad esu kūrybos žmogus, ne kas nors kitas. Kodėl nesvajojau tapti drabužių dizainere, kaip dauguma merginų? Tikriausiai tai ne mano stiprioji pusė, nors laisvalaikiu mėgstu ir ką nors pasiūti.

Kas yra talentas?

Jis atsiskleidžia, jei sugebi padaryti, tai, ką nori, neįdėdamas daug pastangų, nereikia verstis per galvą, ir tai darydamas jauti malonumą.

Ne kartą girdėjau menininkes sakant, kad jeigu reikėtų rinktis šeimą ar pašaukimą, pasirinktų pirmąją. Kam reikia tokio vyro, kuris reikalauja atsižadėti savasties, grynuolio?

Aš nesiaukočiau. Na, gal negalima sakyti šitaip griežtai, tikriausiai priklausytų nuo situacijos. O šeima turėtų būti tokia, kuri gyventų su manimi ir suprastų mano svajones. Tokią reikėtų susirasti. Bet dabar aš dar negalvoju apie šeimą, norisi pasiekti ką nors daugiau, nei bakalauro laipsnis. Galvoju apie magistrantūros studijas, tik dar nežinau, kurioje šalyje.

Ar dizaineriai yra šaltesnių nervų negu tapytojai? Kaip įveikti jaunatvišką krizę, kai rodosi, jog tavęs neįvertina, pati savimi nepatenkinta?

Manau, priklauso nuo situacijos, kaip sureaguoju - šaltai ar karštai. Dažniausiai reaguoju šaltai, nes jeigu apsikraučiau problemomis, jos užkirstų kelią kūrybinei veiklai. Mintys būtų ne ten kur reikia. Na o jeigu po jūsų užduoto klausimo per pora sekundžių nesugalvojau, ar man yra kokia krizė, vadinasi, ne. Visos problemos anksčiau ar vėliau išsisprendžia.

Su kurso draugais kažką kūrėte ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

Trečiojo kurso pirmąjį semestrą pas mus atėjo Muzikiniame teatre dirbantis dėstytojas, ir paklausė, ar nenorėtume sukurti kalėdinių papuošimų teatrui. Mes sutikome. Kad nebūtų chaoso, pasklidome į grupes, savaitę gvildenome idėjas, paskui susitikome su Teatro darbuotojais, ir jie išrinko geriausius pasiūlymus. Ir prasidėjo... Mes ten gal dvi savaites plušom. Darėme sniego gniūžtes, susukome kamuolius iš agroplėvelių, dar buvo raudoni kaspinai, iš antrojo aukšto salės "krito" lavina dovanų, siena "čiuožė" rogutės. Šiaip tai buvo smagi komandinio darbo patirtis, nors ir varginanti, nes reikėjo visą dieną prabuvus akademijoje bėgti į teatrą ir triūsti iki išnaktų.

Prieš mėnesį su kolegomis KKKC kūrybinėse dirbtuvėse kūrėte "naują Jūros šventės veidą". Kas naujo?

Kai gavome pasiūlymą, pagalvojome: o kodėl neišbandžius savęs? Pasiūlėme į šventės vyksmą įtraukti mažas gatveles, nes jos dažniausiai stovi tuščios ir liūdnos, norėjosi, kad jomis vaikščiojantys žmonės patirtų ką nors netikėta, pasijustų šventės dalimi. Galvojome apie instaliacijas, vėjyje skambančių šaukštų muziką, "krikštą" nyrant per srūvančio vandens arką. Bet idėjų buvo tiek daug kad aš visų jau net neprisimenu.

Kokias vietas Klaipėdoje mėgstate lankyti?

Einame ten, kur skamba gyva muzika, pavyzdžiui - į "Kurpius", bet seniau juose man labiau patikdavo, nes rinkdavosi menininkai, o dabar publika pasikeitė. Su bendraamžiais mėgstame pasėdėti jaunimo kavinėse.

Ką veiksite vasarą?

Pirmiausia apsiginsiu darbą, paskui su močiute važiuosim pailsėti į Koso salą prie Graikijos. Močiutė nusprendė mane apdovanoti studijų baigimo proga. Ji tokia aktyvistė, su ja kur nors keliaujame kiekvieną vasarą.

Ar niekada nesigailėjote dėl savo pasirinkimo? Jei ne dizainerė - kas tada?

Galbūt būčiau matematikė. Bet tokio klausimo net būti negali - kūrybos žmogus!

Egidijaus Jankausko nuotraukos


Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės