Tekstai
Birutė Skaisgirienė. Pinhole kūrybinės dirbtuvės bibliotekoje

2013-05-08

Kiekvieną pavasarį, balandžio pabaigoje, artėjant Nacionalinei bibliotekų savaitei, suku galvą, kuo pamaloninti ir nustebinti savo skaitytojus. Juolab, kad 2013-ų metų šūkis: Nežinai? Pėdink į biblioteką“. Tie, kurie vis dar lankosi bibliotekose, žino, kad šių kultūros įstaigų funkcijos jau seniai peraugo mūsų sąmonėję įsišaknijusį suvokimą, kad tai ta vieta, kur išduodamos knygos arba skaitoma spauda. Jei vis dar yra taip mąstančių, vadinasi paskutinį kartą bibliotekos slenkstį jie peržengė prieš gerą pusšimtį metų. Dabar čia išties viskas kitaip. Jei kažko nežinai, neturi kur praleisti laiko, nori „ pasikultūrinti“ ar net kažko išmokti – tiesiog ateik.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje fotomenininko Vytauto Petriko iniciatyva antrus metus iš eilės per Nacionalinę bibliotekų savaitę organizuojame pinhole kūrybines dirbtuves. Kodėl būtent pinhole? Elementaru: balandžio 25-ą dieną visame pasaulyje minima pinhole diena.

Kas yra pinhole?

Pinhole kamera, dar žinoma kaip "camera obscura" yra ko gero pats seniausias optinis atvaizdo  formavimo įrenginys. Vieni pirmųjų nagrinėję šį reiškinį daugiau nei prieš 2400 metų buvo tokie garsūs žmonės kaip Aristotelis ar Kinijos filosofas Mo Ti, tačiau pirmasis detalus "camera obscura" aprašas pasaulį išvydo tik 1485 metais ir parengė jį Leonardas da Vinčis.
XX amžiaus viduryje –  "camera obscura" buvo pritaikyta praktikoje.
Pirmoji pinhole fotografija pasaulį išvydo 1850 metais, tačiau savo populiarumo šis fotografijos būdas susilaukė tik XIX amžiaus pabaigoje.
Camera Obscura – Pinhole fotoaparatas – tai fotoaparatas be objektyvo. Tiksliau, be įprasto objektyvo. Jame šviesos srautas eina pro labai mažą skylutę ir projektuojamas ant jautraus paviršiaus. Šiais laikais vaizdo fiksavimas pro skylutę tapo foto entuziastų užsiėmimas.
http://www.pinhole.lt

2013m. balandžio 25 d. Meno skyriuje vyko antrasis pinhole kūrybinis seminaras.
Vytautui Petrikui, kūrybinių dirbtuvių iniciatoriui ir nenuilstančiam foto parodų kuratoriui, noriu užduoti keletą klausimų.

Kodėl pastaruoju metu taip susidomėta pinholu? Juk tai tikrai ne nauja technologija, bet ilgą laiką apie ją nieko nebuvo girdėti.

Man irgi keista. Sovietmečiu pinholas tarsi buvo pamirštas. Mano tėvas, fotografas profesionalas Rimantas Petrikas, irgi niekada apie tai nekalbėjo. Gal sovietmečio ideologijai buvo būdinga žiūrėti tik į priekį ir nesidairyti atgal, nes viskas, kas jau yra buvę  yra tik atgyvena. Kam tada galėjo rūpėti toks fotografavimo būdas. Pirmąsias pinholu darytas fotografija pamačiau internete. Suintrigavo, kaip gi jos padarytos, kokia tai technika? Paskui ten pat radau  mokomąjį filmuką, kaip iš degtukų dėžutės pačiam pasigaminti kamerą Obscurą. Taip viskas ir prasidėjo. Pasigaminau aš tą pinholą...

Kuo ypatingas fotografavimas pinholu?

Esmė tame, kad tu valdai fotografiją, o ne technologijas. Visas fotografijos procesas priklauso tik nuo tavęs, nuo tavo vaizduotės, gebėjimo tiksliai įvertinti aplinką, gebėjimo pamatyti ir numatyti galutinį rezultatą. Didelę įtaką kitokiam fotografijos suvokimui man padarė Agnės Narušytės knyga „Nuobodulio estetika“, kurios iki galo taip ir neperskaičiau. Paskaitau keletą puslapių ir vėl dedu į šoną. Nelengvas skaitymas, negreitas. Bet toje knygoje mane užkabino mintis apie linijas, dėmes ir šešėlius nuobodžiame fotografijos siužete. Būtent tai pavyksta išgauti pinholu.Tu negauni kokybiškai švaraus vaizdo, bet gauni ką kitą – absoliučią kūrybą.

Dirbi fotoreporteriu „Klaipėdos“ dienraštyje, ar tame darbe dar lieka vietos kūrybai? Ar čia iš viso galima kalbėti apie kūrybą?

Kūrybos yra. Bet tai kitokia kūryba, įvardinčiau ją kaip reportažinę. Tačiau fotoreporterio darbas atitraukia nuo tikrosios, grynosios fotografijos. Fotografavimą pinholu pavadinčiau dvasine kūryba, kai nebelieka gatvės siužeto, kai gyvenimo ritmas pasitraukia į antrą planą. Gyveni tuo, ką jauti, o ne tuo, ką matai.

Kodėl sugalvojai suburti  pinholistus Klaipėdoje?

Todėl, kad čia gyvenu, todėl, kad prieš metus pati mane tam išprovokavai, pasiūliusi surengti pinhole „workschopą“ Meno skyriuje. Tai aš tavęs norėčiau paklausti, kam tau to reikėjo?

Aš į tą klausimą, regis, atsakiau straipsnio įžangoje. O kodėl pasiūliau šią idėją tau, atsakysiu paprastai: mane žavi tavo entuziazmas, žingeidumas ir neišsenkantis kūrybiškumas. O, be to, po daugelio kartu surengtų parodų esame ne tik lengvai pažįstami, bet ir draugai.
O dabar grįžkim prie pinhole seminaro.

Ar tokios kūrybinės dirbtuvės turi kažkokią apčiuopiamą prasmę? Kodėl ryžaisi pratęsti šį seminarą?

Po praėjusiais metais šauniai pavykusio pirmojo seminaro, kurį išprovokavai tu, antrąjį pasiūliau jau aš, nes mačiau, kad yra entuziastų, kuriems tai tikrai įdomu. Nesiekiu jokių edukacinių tikslų, nieko nesiruošiu mokyti. Manau, susitinkame tam, kad pasidalintumėme žiniomis, patirtimi ir gera kūrybine energija. Aš jau esu daręs pinholą, tiesa, ne iš degtukų dėžutės, galėčiau kaip ir nebežaisti to žaidimo, bet kodėl nepabandžius to padaryti drauge su kitais, pasidalinti kūrybos džiaugsmu. Kūrybos procese  yra visa esmė.

O kas toliau? Ar po tokių kūrybinių užsiėmimų kažkas keičiasi, kalbu apie tęstinumą, apie rezultatą? Koks tas rezultatas, kokį tu pats jį matai?

Kiekvienas pats sau turi atsakyti, ar tai, kad išmoko pasidaryti kitokį fotoaparatą ir pabandė juo fotografuoti, jam išties įdomu, ar užkabino. Praėjusiais metais rengtame seminare dalyvavo apie dvidešimt entuziastų ir tik keturi vėliau atsiuntė pinholu darytas nuotraukas. Tai, sakyčiau, ir yra kūrybinių dirbtuvių rezultatas ir prasmė. Tarp praėjusių metų pinholistų išskirčiau Valdą Vaitkų, kuris dalyvavo seminare ir šiais metais. Jaučiu ir matau, kad jį tikrai užkabino, nes jo atsiųstos nuotraukos išieškotos. Jis, skirtingai nei kiti dalyviai, kurie išbandė savo išradimą, tačiau neįdėjo dvasios į fotografiją, ieškojo giliau. Jis atsiuntė keletą tikrai įdomių fotografijų.

Fotografuoti tokia technika nėra lengva. Pinholas turi savo specifiką. Visiems pradedantiesiems pirmąją fotoaparato juostelę patarčiau paaukoti eksperimentui ir nesitikėti stulbinančio rezultato. Jis ateis ne iš karto. Pinhole viskas yra kitaip, nes daug kas priklauso nuo tavo rankų. Kaip pasidarei aparatą, taip turi. Nėra ant ko pykti, tai tavo paties rankų darbas. Bet kokia menka klaidelė gali pakenkti fotografijai.

Kaip reikia sužinoti, kada kameroje susifokusuoja vaizdas?

Šito negalima žinoti, nėra jokių instrukcijų ar taisyklių, tai reikia nujausti.

Kokio biudžeto reikia, norint pasidaryti savo kamerą obscurą?

Maždaug penkiolikos litų. Reikia foto juostelės, degtukų dėžutės ir tamsios lipnios juostas. Na ir dar geros nuotaikos ir entuziazmo.

Pokalbį baigėme optimistine gaida, kad kitais metais pinholas Klaipėdoje vėl bus, tradiciškai balandį ir, kad norinčių dalyvauti bus daugiau.  Dar planuojame surengti parodą, kad parodytumėme rezultatą tiems, kas ateis pirmą kartą.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 1

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės