Literatūra
Rimantas Eivenis. Mugė po sunkmečio darganomis

2009-02-11

Nuotr. www.concordmuseum.orgŠiųmetė Vilniaus knygų mugė – dešimtoji. Per tą laiką ji tapo ne tik vienu iš populiariausių tokio pobūdžio mūsų šalies renginių, bet ir – tarptautiniu, svarbiu ir matomu reiškiniu. Lietuvių renginys skelbiamas Frankfurto knygų mugės partneriu. Ne tik šiauriniai Lietuvos kaimynai, bet ir pakelyje (kirčiuoti gale) esanti Varšuva to gali tik pavydėti. O Gioteborge (Švedija), Leipcige (Vokietija) ir Londone (Jungtinė Karalystė) ji garsėja kaip "rašytojus mylinti mugė".

Ir rašytojai myli ją, tiesa, šiemet – labiau vietiniai ir kaimyninių kraštų. Garsiųjų, pasaulinių, čia apsilankys vos vienas kitas. Nekantriai laukiama rusų kilmės prancūzų rašytojo Andreiaus Makine'o viešnagės. Leidykla "Tyto alba" 2007-siais pakartojo jo romano "Prancūziškas testamentas" leidimą, o praėjusių metų pabaigoje pasirodęs romanas "Žako Dormo žemė ir dangus" – tarsi blankus pirmojo atspindys. Ilgai neįsileistas į leidyklas,  A.Makine'as dabar – Prancūzijos įžymybė. Tačiau štai kas įdomu - Rusijoje Goncourt'ų bei Medicis premijų savininkas taip ir liko nežinomas.

Pasiausti Vilniuje ketino kitas prancūzų rašytojas Fredericas Beigbederis. Tačiau sužinojęs, kad dėl oro bendrovės "Fly LAL" kryčio, jam teks pritūpti Prahoje, naujojo romano "Gelbėkit, atsiprašau" autorius išsikrovė lagaminus. Antrą kartą Vilniaus knygų mugėje lankysis islandų rašytojas Sjonas. Taip pat skaitytojai galės pabendrauti su argentiniečiu Alfredo Abarca, estu Reinu Raudu, ukrainiečiu Andrejumi Kurkovu, austrų romanistu Robertu Menasse. Kažkodėl greta užsieniečių visur pranešimuose minimos lietuvių rašytojos Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė ir Paulina Eglė Pukytė. Viso mugėje žada dalyvauti 32 užsienio ir 90 lietuvių rašytojų ir poetų. Pastarieji pristato naujas arba debiutines knygas.

Vilniaus knygų mugė mini ne tik pirmąjį jubiliejų, bet ir Lietuvos vardo tūkstantmetį. Dėmesys kreipiamas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, santykius su kaimyniniais kraštais. Žadama skelti diskusijas su Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos literatais, kritikais, istorikais. Šios šalys savo literatūrą pristatys nacionaliniuose stenduose ir kituose mugės renginiuose. O Vilniuje viešinti Frankfurto knygų mugė kvies pokalbiui apie komiksus, italai savo kraštą pristatys pravėrę vieno regiono – Kalabrijos – duris. Naujiena! – Rašytojų  kampe įsikurs Lietuvos radijo studija. Tiesioginiai reportažai iš renginių, pašnekesiai su mugės dalyviais ir lankytojais – neišvengiami. Net Lietuvos televizija čia ketina parengti laidą "Kultūra".

Pėdsaką mugėje paliks ir keli projekto "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) renginiai. Į ją atvyksta kitos Europos kultūros sostinės – Austrijos miesto Linco atstovai. Dalyvaudami projekte "Vilnius skaito Lincą", vilniečiai galės išsamiau susipažinti su šio Austrijos miesto literatūra, o kovą Lince vyks analogiškas renginys "Lincas skaito Vilnių". Rimtą pokalbį ten turės Tomas Venclova, vėliau – Sigitas Parulskis ir Giedra Radvilavičiūtė. Kito VEKS projekto pėdsakas ves iki metų pabaigos: mugės metu vakarais sostinės bare "In Vino" pradės veikti "Vilniaus knygų mugės klubas". Čia visus metus rimtai ir nelabai bus kalbama apie literatūrą, pašnekesių vandenėlį stabdant muzikiniais įklotais.

Knygų skaitytojas mugėje išvys tai, kam buvo rengtasi visus 2008 metus. Jis dar nepastebės knygų leidybos sunkmečio ženklų. Priešingai, nenorėdamos atbaidyti skaitytojų, leidyklos leidinius žada pardavinėti mažesnėmis kainomis. O knygos ateitis ims darganotis šiemet, po to, kai sausį Vyriausybė leidiniams panaikino pridėtinės vertės lengvatą. Organizatoriai nelinksmai juokavo, kad kai kurių leidėjų ateinančių metų mugėje galime ir neišvysti. Norisi tikėti, kad permainos leidybos rinkoje nenumarins dešimtmetį puoselėto renginio.

Renginio programa>>

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės