Ar patiksi mane kai numirsiu
pameni kartą paklausiau
kai sningant kai pustant
kaip visad pargrįžtančio laukdavai
netoli nuo namų ties Pakapės apkasu

po pusšimčio gruodžių
pūgai kaukiant grįžau
netoli tenubridęs
šermenų baltaisiais kriokliais
po žvaigždžių melsvosiom lašinėm
vėjo gimto nuskausmintais
žvyrkelių pleistrais
su speigo stiklu burnoje pražiotoj
netoli nuo namų
lygiai ūžiant advento įjuodusio
vaikystę atkosinčioms krosnims
suragėjęs į Viešpaties nagą

užmatei dar iš tolo
ir pamojai
ir suraminai
žinojau patiksi
šįkart be kuprinės sugrįžusį
mama

***

Gruodžio 18 d. netekome poeto, eseisto, žurnalisto Stasio Stacevičiaus.

Stasys Stacevičius gimė 1959 m. lapkričio 19 d. Merkinės viensėdyje. Mokėsi Merkinės Rojaus Mizaros vidurinėje mokykloje, 1978 m. įstojo į VU studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Po sovietinės armijos į studijas nebegrįžo.

Didžiąją gyvenimo dalį S. Stacevičius paskyrė žurnalistikai. Dirbo Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų laikraščiuose, „Valstiečių laikraščio“ korespondentu Dzūkijai, aktyviai bendradarbiavo literatūrinėje šalies spaudoje, įvairiuose kultūros leidiniuose ir almanachuose.

Stasys Stacevičius išleido aštuonias poezijos knygas: Vienkiemio valanda (1990), Juodvarnių žemė (1994), Perkūnės pasiilgę (1997), Toli kriokliai (1999) (už šią knygą S. Stacevičius tapo 2001 m. „Poezijos pavasario“ laureatu), Luktels ūkaujančių Bedugnis (2003), Juodoji (2005), Ne ėriukai nakty (2008) ir pernai pasirodžiusį rinkinį Stiklinė.

Už aktualiausius ir ryškiausius publicistikos kūrinius kultūros temomis 2006 m. S. Stacevičiui buvo įteikta Kultūros ministerijos premija, 2012 m. - G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis (Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas).

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 1