Kultūros subtitrai
Ramūnas Čičelis. Idealus medijų kultūros festivalis?

2010-05-05

Leiskite pafantazuoti, koks turėtų ar galėtų būti idealus medijų meno ir kultūros festivalis Lietuvoje. Ši svajonė pagrįsta ne abstrakčiais svarstymais, o keliolikos medijų kultūros festivalių užsienio šalyse patirtimi, kurią išskaičiau interneto žiniasklaidoje ir oficialiose festivalių svetainėse.

Pasaulyje kasmet vyksta maždaug 40 didesnių festivalių, skirtų minėtai kūrybos ir teorijos sričiai. Idealiame festivalyje, kuris galėtų (?) vykti Lietuvoje, turėtų dalyvauti keli šimtai, o ne keliasdešimt dalyvių. Ne vien iš mūsų šalies, bet ir iš Europos bei kitų žemynų. Ypač įdomūs ir novatoriški yra Didžiosios Britanijos, JAV ir Japonijos medijų menininkai. Po teisybei, jei norėtume neatsilikti nuo medijų kultūros procesų, mano fantazuojamas festivalis turėtų būti atsiradęs jau prieš dešimt – penkiolika metų. Bilietai į visus jo renginius turėtų būti nemokami ir prieinami bet kurios visuomenės grupės ir bet kokių interesų žmonėms. Dauguma medijų festivalių užsienyje už įėjimą į renginius ima mokestį.

Lietuvoje ypatingai trūksta renginio ar renginių ciklo, kuriame būtų ne tik diskutuojama medijų filosofijos ar teorijos klausimais, rodomi meno kūriniai, bet ir pristatomos naujausios medijų technologijų tendencijos. Čia ir aiškėja, kad neturint pinigų, belieka diskutuoti apie orą. Tačiau ne vienam medijų menininkui praverstų ir technologinės žinios, galimybė išbandyti savo techninius sprendimus tiesiog vietoje. Kad medijų menininkams netektų ilgas valandas naršyti internete beieškant programinės įrangos, ji galėtų būti analizuojama medijų kultūros festivalyje. Pasaulyje tai – ne naujiena.

Lietuviškasis medijoms skirtas įvykis galėtų įtraukti ne tik studentus, dėstytojus ir pačius menininkus: turėtų dalyvauti ir subkultūros, kuriose gali gimti daug naujų sprendimų, jų narių mąstymas yra daug laisvesnis nuo standartų ir klišių. Suprantama, kuo daugiau dalyvių, tuo ilgesnis turėtų būti festivalis. Ideali trukmė – savaitė. Dalis renginių galėtų vykti ne vien bibliotekose, galerijose ar, kas dabar pasidarė madinga Lietuvoje, apleistose pramoninėse patalpose, bet ir gamtoje, už miesto. Tokia aplinka galėtų padiktuoti ne vieną meninį sprendimą. Po to kūrinius būtų galima eksponuoti viešosiose miesto erdvėse. Taip rastųsi aplinkos kontrastas. Ir nereikėtų organizatoriams bijoti provokuoti visuomenę galvoti, priimti ar atmesti, pajusti medijų meno tendencijas.

Fantazuoti galima daug, bet kaip tai padaryti realybėje? Turbūt į organizavimą reikėtų įtraukti platesnes žmonių grupes. Vokietijoje egzistuoja medijų festivalis, kurio oficialiai neorganizuoja niekas, bet kartu organizuoja visi dalyviai. Visiškas ekspromtas, reikalaujantis ramių nervų dėl galimų nesėkmių. Tačiau kiekvieno tokio festivalio originalumas garantuotas.

Lietuvoje originalumo stinga – Čekijoje tarptautinis medijų meno festivalis „Enter“ pradėtas rengti 2003-aisiais. Šiauliškis „Enter“ - tais pačiais metais. Tačiau plagiato šiuo atveju nėra, nes čekiškasis variantas pralenkia lietuviškąjį labai stipriai: ir mokslo, meno bei teorijos sankirtų gausa, ir dalyvių skaičiumi, ir renginių gausa, trukme (aštuonios dienos), ir pagaliau kokybe.

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai 4

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės