Muzikiniai Video
Florian Gruber & Ramūnas Čičelis. Kelionės Laivu Dienoraštis

5 Dalis. Nereikšmingumo reikšmingumas 

Laikas po potvynio, kai ieškoma ir nerandama. Vienų ieškojimai labai žemiški, kitų – tolimi, nenusakomi. Kasdienybė ir visas gyvenimas turi simetrišką tvarką: gimimas ir mirtis įrėmina, o tarp jų – viskas numatyta. Visuomenė ir turbūt pati žmogaus prigimtis linkusi struktūrinti – darželis, mokykla, universitetas, pirmasis darbas, karjera. Jei kalbėtume apie svarbesnius dalykus – tuomet pirmoji meilė, vedybos, anūkai ir taip toliau. Tačiau tai – tik iš visuotinų įsivaizdavimų srities. Iš tiesų nieko tikra nežinai nei apie pradžią, nei apie pabaigą. Gali lėkti į priekį ir nesidairyti, gali žiūrėti į šalis, stebėtis. Teisė rinktis. Atsiduri vienoje arba kitoje akmenų pusėje: nuleidi galvą arba žiūri į tolį. Ir nieko nevilioja vidurio kelias, pilnas akmenų. Pats sunkiausias yra kompromisas. Be jo neišgyventum. Deja, akmenys po potvynio slidūs, ir traukia kategoriškumo link. Atsigręžęs atgal matai, kad metų metus sprendi tuos pačius klausimus. Tai – lyg spiralė: kartojasi tos pačios situacijos, o tu gali kilti spirale aukštyn arba leistis žemyn. Kilimas reikštų, kad gebi surasti išeitį situacijose, kuriose pasielgei ne taip, kaip buvo reikalinga. Kam reikalinga? Matyt, visgi esama tam tikrų visuotinių egzistencijos dėsnių. Patys elementariausi: viskas grįžta. Jei kalbėsime ne apie akivaizdžius dalykus, bus kur kas sudėtingiau. Bet kad net elementariausius taip sunku įsisąmoninti. Kitas dėsnis: nuo gyvenimo nepabėgsi – į jūrą neįšoksi, į smėlio kalną neįlipsi, todėl esi čia ir dabar. Ir gyvenimas keičiasi daug greičiau nei gali suvokti – smėlis ir jūra juda nesustodami, abiejų reiškinių vienu metu neaprėpsi, todėl gali būti tik arčiau vienos arba kitos pusės. Galima aklai ieškoti naudos, o galima ir neštis momento įspūdžio grožį. Ir tik atrodo, kad viskas priklauso nuo tavęs ir tavo pasirinkimų. Iš tiesų tai – kur kas sudėtingesni dalykai, priklausantys ne nuo mūsų. Galima tai vadinti įvairiais vardais: likimu, Dievu ir taip toliau. Tačiau ar gali bent sekundei sustabdyti smėlio judėjimą arba jūros bangavimą? Čia ir paaiškėja ribotumas. Ką tuomet galvotume apie žmones, kurie sako, kad nėra ribotų galimybių, nes yra tik ribotas mąstymas? O vakare, saulei leidžiantis, supranti, kad ši diena visai gali būti paskutinė tavo diena. Gal tuomet nemiegoti? Betgi jūra nepaliks tako, užlies krantą, todėl belieka ilsėtis. Kiekviena diena kaip naujas gyvenimas. Viskas prasideda nuo ryto, kai net nesusimąstai apie laikinumą ir nežiūri į kalvotą horizontą, kuris gali artėti ir tolti vienu metu. Tiesiog renki tai, ką jūra išmetė ant kranto, vertini radinius, daug ką pasiimi, kai ką palieki gulėti. Vėjas iš ryto toks stiprus, kad tu neturi galimybės sustoti – sušalsi. Reikia judėti ten, kur idealistas susitiks su materialistu. Paradoksas, bet Baltija sako, kad jie susitiks tame pačiame taške. Nesvarbu, kokiu keliu jie ėjo, bet išganinga įžvalga sako, kad ėjęs akmenuotu viduriu žmogus nueis trumpiausią kelią ir mirs vienas. Tai ir bus reikšmingas nereikšmingumas.

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės