'10
Evelina Kaminskaitė. Edukaciniams vaikų pusryčiams - abstrakcija

2010-05-17

Per pirmąjį šeštadieninį edukacinį užsiėmimą „Pusryčiai galerijoje“, vaikai susipažino su abstrakčiuoju menu. Pradžioje grafikė Žaneta Jasaitytė vaikams rodė filmuką, pasakojo apie abstrakcionizmo atstovus, vaikai apžiūrinėjo menininkų albumus. Vėliau, turbūt įdomiausia dalis – praktika. Vaikai susipažino su spalvomis, mokėsi jas maišyti. Žaneta pasakojo apie įvairias technikas, čia pat jas kartu bandė. Dažams padengti naudojo teptuką, menteles, lazdeles, tepė ir pirštais, rankomis. Bandė išgauti skirtingas faktūras, linijas, atspaudus. Maišė, taškė. Žaidė, kūrė.

„Gerą čia tėtis išrinko. Nenorėsiu iš čia išeiti“, - kalbėjo septynmetis Norbertas, abstrakcijas kūręs kartu su antroke sese Beatriče.

Apie projektą kalbamės su jo sumanytoja menotyrininke Rūta Jakštoniene.

„Faktai yra tokie, kad darželyje, mokykloje vaikai gauna minimalias žinias apie meną, o jos standartizuotos – trisdešimt vaikų klasėje piešia vienodą piešinį, tiek kompoziciškai, tiek spalviškai (vaikas, parėjęs iš mokyklos: „Mokytoja sakė, kad nebūna mėlynų medžių“..). Ir juokinga, ir graudu. O juk medis gali būti mėlynas, dryžuotas ar taškuotas... Pasaulyje meno edukacija, kaip reiškinys, jau nuo ketvirtojo dešimtmečio prasidėjo. Pradėta teigti, kad muziejus nėra tik eksponatų talpykla, saugykla, o ir edukacinė įstaiga. Pagaliau tai ateina ir į Lietuvą. Mūsų šaliai, kaip mažai valstybei, visuomet buvo svarbiausia išsaugoti savo tautinį tapatumą, todėl didžiausias dėmesys skirtas etnokultūrai. Nebuvo akcentuojama, kad Lietuvos meną galima pristatyti ir per, pavyzdžiui, moderną. Žinoma, vaikams suprantama kalba. Nebūtinai V. Kandinskį gali suprasti tik meninį išsilavinimą turintis žmogus - dailėtyrininkas, menotyrininkas. Iš tiesų, apie tą pačią abstrakciją vaikams galima kalbėti nuo mažų dienų“ – sakė Rūta.

Ar naudojamasi kokia nors metodika, planu?

„Svarbiausia – vaikus užimti. Nėra plano, kad „taip,  o ne kitaip“. Viskas priklauso nuo vadovų, yra improvizacija. Jau ir taip dailės dėstymas mokyklose yra problemiškas. Atėjusiems į galeriją vaikams dailės mokytoja draudžia bet ką liesti. O liesti galima viską, ko tikrai negalima – bus pasakyta. Pasaulyje muziejai, meno įstaigos net padaro, pavyzdžiui, garsių skulptūrų muliažus, kad vaikams būtų galima susipažinti su formomis, pačiupinėti. Apskritai, dailė turėtų būti dėstoma galerijose...

Kodėl rinkomės abstrakciją, o ne natiurmortą, pavyzdžiui? Vaikas gi iškart atskiria, kad tai kriaušė, obuolys, ąsotis... Nereikia bandyti atsakyti į klausimą, ką matome tame ar kitame paveiksle. Paveikslas - tai ne kelio ženklas, jame neturi būti nurodyta, kad va čia – medis. Juk gali būti pavaizduota nuotaika, emocija. Todėl ir rinkomės tuos meno žanrus, kurie gali būti sudėtingiausiai pažinūs.

Vaikai neturi bijoti ateiti į muziejus, menas turi būti integruojamas į jų gyvenimus, o pažinimas geriausiai ateina per praktiką...“

Edukaciniai užsiėmimai „Pusryčiai galerijoje“ vyksta kiekvieną šeštadienį, Kultūrpolio galerijoje, nuo 10.00 iki 11.30.

Užsiėmimai mokami (vieno užsiėmimo kaina 5 Lt).  Būtina išankstinė registracija telefonais: 410 054, 8 621 33587 arba el. paštu: galerija@kulturpolis.lt

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai