Užsienio naujienos
Geriausiam pasaulio fotografui – 30 tūkstančių svarų sterlingų

2009-12-30

Jau žinomi kasmečių fotografijos apdovanojimų “Deutsche Börse Photography Prize“ nominantai – apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2010-ųjų kovo 17-ąją, nuskambės vardas to fotomenininko, kurio nuopelnai fotomenui 2009-aisiais buvo didžiausi. Piniginį prizą nugalėtojui kasmet suteikia akcijų ir vertybinių popierių biržos „Deutsche Börse“ valdyba.

Tarp pretendentų į pagrindinį prizą – 30 tūkstančių svarų sterlingų (apie 115 tūkstančių litų) – minimi keturi vardai: Ana Foks (Anna Fox), Zo Leonard (Zoe Leonard), Sofė Ristelhueber (Sophie Ristelhueber) bei Donovanas Vilis (Donovan Wylie). Visi pretendentai yra žinomi ir fotomenui jau nusipelnę menininkai, tad prognozuojama, kad kova bus itin įnirtinga. Pretendentai buvo atrinkti atsižvelgiant į specifinę šių metų konkurso tematiką – lyčių lygybės, tautiškumo, politinio konflikto ir jo pasekmių temas.

Nugalėtojų darbus vertins ir savo verdiktą paskelbs komisija, kurioje – trys garsios parodų kuratorės Olivija Marija Rubio (Olivia Maria Rubio) iš Ispanijos, En-Mari Bekman (Anne-Marie Beckmann) iš Vokietijos bei Žilan Tauadros (Gilane Tawardos) iš Egipto, menininkas iš JAV Džeimsas Velingas (James Welling) bei „Photographers‘ Gallery“ galerijos, kuri 1996-aisiais ir inicijavo prestižiniu tapusį prizą, direktorius Bretas Rodžersas (Brett Rogers) – jis yra komisijos pirmininkas, kuris skaidrumo sumėtimais neturi balso teisės. Nominantus apdovanojimui kasmet siūlo akademija, kuriai priklauso daugiau nei 100 fotografijos ekspertų iš viso pasaulio.

Visų keturių pretendentų į kitų metų prizą darbai nuo vasario 12-osios iki balandžio 18-osios bus eksponuojami „Photographers‘ Gallery“ galerijoje Londone. Vėliau paroda iškeliaus į apdovanojimo partnerių – korporacijos „Deutsche Börse“ – centrinį pastatą Frankfurte, Vokietijoje, kur bus eksponuojama dar kurį laiką. Stambiausios Didžiosios Britanijos fotografijos galerijos ir Vokietijos biržos partnerystė laikoma idealiu meno filantropijos pavyzdžiu, o 2008-aisiais ši draugystė įvertinta Tarptautiniu meno ir verslo apdovanojimu (Arts&Business International Award).

Šių metų nominantai priklauso skirtingoms kartoms ir fotografijos žanrams. A.Foks (gimė 1961-aisiais Didžiojoje Britanijoje) apdovanojimui nominuota už savo parodą „Tarakonų dienoraščiai ir kitos istorijos“ („Cockroach Diries & Other Stories”), kuri buvo eksponuojama Kardife (Velsas). A.Foks išgarsėjo aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje, kai tapo pirmąja fotomenininke, užfiksavusia Londono biurų gyvenimo kasdienybę. Kartu su savo mokytoju Martinu Paru (Martin Parr) ši menininkė laikoma britiškos dokumentinės fotografijos tradicijų puoselėtoja.

Kita pretendentė į apdovanojimą Z.Leonard (gimė 1961-aisiais JAV) nominuota už savo darbų retrospektyvą „Zo Leonard: Fotografijos“ („Zoe Leonard: Photographs“), kuri buvo eksponuojama Miunchene. Jau daugiau nei du dešimtmečius ši fotomenininkė bando pademonstruoti kontrastus tarp dviejų priešingybių – gamtos ir civilizacijos, vyro ir moters vaidmenų, t.t. Ji yra feminisčių kolektyvo „Arši pupytė“ („Fierce Pussy“) įkūrėja.

S.Ristelhueber (gimė 1949-aisiais Prancūzijoje) nominuota už savo 25 metų darbų retrospektyvą, kuri buvo demonstruojama Paryžiuje ir kurią daugelis kritikų pavadino „išties keliančia depresiją, bet įspūdinga“. Praeityje žinoma žurnalistė, ši fotomenininkė į fotografiją atsigręžė 1980-aisiais, o jos darbų leitmotyvu tapo žiaurumo ir prievartos įtaka tiek žmonėms, tiek gamtai. Ji yra fotografavusi daugelį subombarduotų Artimųjų Rytų miestų, o 2000-aisiais ėmėsi fotografuoti Irako gyventojų žaizdas ir randus, kuriuos šie gavo per karą su JAV.

Vienintelis vyras tarp šių metų pretendentų yra D.Vilis (gimė 1971-aisiais Didžiojoje Britanijoje). Jis nominuotas už parodą „MAZE 2007/8“. Šis fotomenininkas kurti pradėjo būdamas 16-kos, o 1998-aisiais jau tapo jauniausiu kada nors „Magnum Photos“ apdovanojimą gavusiu fotomenininku. D.Vilio darbuose gvildenama amžinojo konflikto Šiaurės Airijoje tema – kova tarp katalikų ir protestantų, kuri tęsiasi iki šiol ir per kurios istoriją žuvo šimtai nekaltų žmonių. 2002-2003 metais D.Vilis tapo pirmuoju pašaliečiu, kuriam buvo leista fotografuoti Jos Didenybės Maze kalėjime – yra tapęs karinio konflikto Šiaurės Airijoje simboliu, nes būtent Maze kalėjime buvo kalinami karinio konflikto kaltininkai.

Paruošta pagal užsienio spaudą: independent.co.uk ir deutche-boerse.com

 

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės