Užsienio naujienos
Europos viešpatavimui atėjo galas: Sidnėjaus bienalėje visi lygūs!

2010-05-21

Tokiais žodžiais Sidnėjaus bienalę atidarė jos meno direktorius Deividas Eliotas (David Elliott). Galvoje jis turėjo tai, kad Australijos menas nuo šiol nebėra vien periferinės reikšmės ir yra lygus su menine produkcija, kurią gausiai gamina Europa.

Iki rugpjūčio 1 dienos vykstanti bienalė po vienu stogu surinko menininkus iš daugelio pasaulio šalių – daugiausiai iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados, Skandinavijos valstybių ir Didžiosios Britanijos, kurios į renginį atsiuntė jau spėjusius išsiskirti meno pasaulio naujokus. Nemažai savo menininkų į Australija atsiuntė ir egzotiškomis laikomos šalys – Gvatemala, Egiptas, Papua Naujoji Gvinėja, Tailandas, ir kt. D.Eliotas įsitikinęs, kad visos šalys, kurios pristatytos šių metų Sidnėjaus bienalėje, yra lygios – nėra nei geresnių, nei blogesnių. Iš viso galima pamatyti daugiau nei 440 darbų, kuriuos sukūrė 166 menininkai.

„Įžengiame į naują politinę erą, kai galia yra paskirstyta daugiau ar mažiau vienodai. Manau, kad tai yra Europos viešpatavimo ir sąlygų diktavimo epochos pabaiga“, - sakė Sidnėjaus bienalės meno direktorius, kuris šių metų renginį pavadino itin simboliškai – „Atstumų grožis: išgyvenimo nepatikimame amžiuje dainos“ (“The Beauty of Distance: Songs of Survival in a Precarious Age” – angl.).

Gegužės 12 dieną startavusi bienalė yra septynioliktoji. Pirmą kartą renginys organizuotas 1973-aisiais ir nuo to laiko rengiamas kas dvejus metus. Per visą bienalės gyvavimo laikotarpį šioje šiuolaikinio meno šventėje savo darbus demonstravo 1355 menininkai iš Australijos ir viso pasaulio – iš viso iš 82 šalių.


Alternatr Claxton kūryba

Kaip ir kasmet, šiemet bienalės renginiai vyksta septyniose skirtingose Sidnėjaus vietose – Sidnėjaus operos teatre, Botanikos soduose, Cockatoo saloje, ir kt. Vienoje šių vietų – Šiuolaikinio meno muziejuje (MCA) keturiuose ekranuose demonstruojama įspūdinga kanadiečių menininkės Deinos Klakston (Dana Claxton) instaliacija, kurioje gvildenama Hunkpapa Lakota Sioux aborigenų genties istorija. Šiai genčiai priklauso ir pati menininkė, kuri rinkdama pasakojimus bando atkurti 1877-ųjų įvykius, kai genties vadas Sėdintis Bulius išvedė gentainius į Kanados miškus ieškoti geresnio gyvenimo. 


Alternatr Claxton fotografija

Įdomus ir dar vienas video projektas, kurio autorė – JAV atstovė Suzana Hiler (Susan Hiller). Jos darbe „Paskutinis nebylus kino filmas“ („The Last Silent Movie“ – angl.) pasakojama apie 24 beveik išnykusius pasaulio dialektus. Viena tokių kalbų – Silbo Gomero – primena švilpimą ir buvo naudojama piemenų Kanarų salose. Jos pagalba piemenys galėjo apsikeisti informacija būdami labai toli vienas nuo kito. Beje, mirštančioms kalboms, gęstančiai čiabuvių kultūrai ir identitetui dedikuoti ir dar kelių menininkų kūriniai.

Įdomi ir dar viena teminė linija, kuri taip pat ryškiai pastebima šių metų Sidnėjaus bienalėje, - tai kapitalizmo kritika. Pavyzdžiui, britų menininkas Aizakas Džuljenas (Isaac Julien) pristato devyniuose ekranuose rodomą video instaliaciją „Dešimt tūkstančių bangų“ („Ten Thousand Waves“ – angl.). Jos siužetinis pagrindas – 20-ties šukutes Anglijoje rinkusių ir nuskendusių nelegalių kinų emigrantų mirtis. Beprasmė tragedija įvyko 2004-aisiais. Jos pagrindu sukurtoje juostoje autorius nagrinėja žmonių motyvus, verčiančius juos įveikti tūkstančius kilometrų, kad rastų bent kiek geresnį gyvenimą.

Tarp kitų įsimintinų darbų paminėtinas ir korėjietės Čoi Hva (Choi Hwa) gigantiškas raudonas lotoso žiedas, kuris plaukioja Karališkųjų botanikos sodų tvenkinyje. Menininkė naudojo hidraulinę sistemą tam, kad sudarytų patrauklią iliuziją, jog žiedas alsuoja, įkvėpia ir iškvėpia. Taip ji esą norėjusi pabrėžti mus supančios gamtos pasaulio trapumą. Aktualią aplinkosaugos temą gvildena ir dar keli menininkai. Kinijos atstovas Šenas Šaominis (Shen Shaomin) be skrupulų demonstruoja žmonijos viešpatavimą planetoje. Tam jis naudoja keliolika bonsai medelių, kuriuos palenkia įvairiomis nenatūraliomis padėtimis naudodamas metalinius kankinimams skirtus įrankius.

Daugelis bienalę jau aplankiusių meno kritikų įsitikinę, kad D.Elioto vadovaujamas renginys iš bendrojo meno renginių konteksto išsiskiria tuo, kad jame nepaisoma politinio korektiškumo principų ir realybė demonstruojama tokia, kokia yra, o kartais ir net gerokai sutirštintomis spalvomis. Esą šių metų Sidnėjaus bienalė provokuoja mąstyti ir reaguoti. Tačiau, pasak žinovų, vietomis joje eksponuojamas menas yra dar ir beprotiškai gražus.

Parengta pagal užsienio spaudą:
http://www.theartnewspaper.com/articles/“The-European-Enlightenment-is-over-says-Sydney-Biennale-director-David-Elliott/20875

Foto:
http://www.preview-art.com/previews/06-2008/bg/Alternatr-Claxton_Ponybg.jpg
http://www.artsask.ca/assets/images/artwork/1999-004claxton.jpg
http://1.bp.blogspot.com/_6eIVIe6EGRE/SadGHanah8I/AAAAAAAAAN8/IN-e6z1lPsU/s400/Baby+Boyz+Gotta+an+Indian+Horse.jpg
http://files.wag.ca/uploads/collections/1999-601_med.jpg
http://www.tate.org.uk/collection/T/T06/T06902_9.jpg
http://static.guim.co.uk/Guardian/artanddesign/gallery/2008/oct/16/friezeartfair-art/GD9189209@Artist-Susan-Hiller-i-3024.jpg
http://www.artslant.com/userimages/153/jp10.jpg
http://farm3.static.flickr.com/2083/1990627415_76814f68dd.jpg
http://www.freynorris.com/img/Shen-Shaomin_Sunflowers_xl.JPG

 

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės