Informacija
Lėlių teatras kviečia į "Kelionę saulės link"

Balandžio 27 d. 17 val. bei 28 d. 16 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera -  spektaklis jaunimui ir suaugusiesiems "Kelionė saulės link".

Tai Lietuvos kultūros fondo remiamas  miestų - partnerių kūrybinis projektas "Tarp Kauno ir Sankt-Peterburgo", kurio pagrindinis tikslas - novatoriška lėlių teatro technika pagrįsto spektaklio pastatymas, suburiant tarptautinę pripažintų lėlių teatro menininkų komandą. Projekte partnerio teisėmis taip pat dalyvauja tarptautinis lėlių teatrų festivalis "KukArt" (Sankt-Peterburgas), kurio metu ir gimė kūrybinio bendradarbiavimo idėja.

Spektaklio kūrėjai - idėjos autorius ir režisierius Borisas Konstantinovas, scenografas Viktoras Antonovas, kompozitorius Denisas Šadrinas – talentingi Sankt- Peterburgo teatralai, prestižinių apdovanojimų "Auksinės kaukės" ir "Auksinio sofito" Rusijoje laureatai.

Spektaklis "Kelionė saulės link" – tai iššūkis Kauno valstybiniam lėlių teatrui, bandančiam griauti stereotipus, kad lėlių vaidinimai skirti tik mažajam žiūrovui.

Pasak režisieriaus B. Konstantinovo, spektaklis skiriamas visiems, nuo 9 iki 99 metų. Ženklų ir metaforų kalbą, dedikuojamą vyresniam žiūrovui, papildys vaikams ir jaunimui patraukli "magiškojo realizmo" estetika. Taip pat tikimės, kad lėlių teatrą "atras" ir susidomės paauglių auditorija, dažnai nepagrįstai ignoruojanti šio žanro spektaklius.

Kelias, muzika ir cirkas.  Tokius pagrindinius spektaklio motyvus akcentavo pjesės autorius B. Konstantinovas dar neprasidėjus repeticijoms. "Tai istorija apie vienišą gatvės muzikantą. Vienintelis būdas išvengti vienatvės – muzikanto nuomone - keliauti. Jis tikisi atrasti suprantančius jį be žodžių, kuriems tereikia išgirsti jo sielos muziką. Taip ir nutinka – muzikantas sutinka klajojančio cirko artistus."

Žiūrovai išvys atskiruose vagonuose keliaujančių personažų – Garsaus Dresiruotojo ir Gorilos, Iliuzionisto ir jo asistentės, Senelės Kolombinos ir Senelio Pjero bei mergaitės su armonika - pasirodymus ir tai, kas lieka "už kadro"... Tikras, nepagražintas gyvenimas, kuriame asmeninės dramos lydimos švelnaus humoro, ironijos ir muzikos. Spektaklio fragmentus sujungia metaforiškos scenos, atskleidžiančios po geležinkelio tiltu apsistojusio klajojančio menininko kasdienybę.

"Tarpusavio santykių krizė, vienatvė, nesugebėjimas išgirsti ir išklausyti šalia esantį  – dominuojanti "Kelionės saulės link" tema,"- teigia pjesės autorius ir režisierius. "Tačiau spektaklis iš esmės nėra liūdnas. Žiūrovas neturėtų išeiti prislėgtas, juk gyvenimas ir taip nelengvas. Norėčiau, kad žmonės nors trumpam pamirštų kasdienybę, todėl savo darbuose vengiu buitiškumo."

Žiūrovai, atėję į "Kelionę saulės link", turės galimybę susipažinti su iracionalaus  pasaulio vaizdą kuriančiu "juodojo kabineto" principu. XIX a. antrojoje pusėje teatro aktorius ir režisierius M. Aucingeris, vėliau tapęs iliuzionistu, atsitiktinai pastebėjo, kad tamsiame scenos fone juodų daiktų nesimato. Šio reiškinio pagrindu jis sukūrė juodąjį kabinetą, kuomet matomos tik specifiškai apšviestos lėles, o jas valdantys aktoriai skendi aklinoje tamsoje. Tuščioje juodu aksomu išmuštoje scenoje staiga atsirasdavo šviečiantys muilo burbulai, auksiniai bokalai, spalvoti rutuliai. Jie sklandydavo ore ir netikėtai dingdavo. Grojant muzikai, šokdavo skeletas. Didelis vikšras įsisupdavo į šilką ir virsdavo lėliuke, iš kurios išsirisdavo mergina su drugelio sparnais.

Be abejo, tai, kas priblokšdavo prieš šimtmetį, vargu, ar gali nustebinti šiandien... Tačiau meistriškumo, preciziško tikslumo, sinchroniškumo, ir reakcijos reikalaujanti aktorių vaidyba (vieną lėlę valdo net trys aktoriai!), sukurianti iliuzinės realybės vaizdą - žavi ne kiek nemažiau, nei XIX amžiuje.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai

Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės